gerontològija [↗ gerontas + ↗ …logija], mokslas apie senėjimo priežastis ir reiškinius.
|
||||
gerontològija [↗ gerontas + ↗ …logija], mokslas apie senėjimo priežastis ir reiškinius. gerontomorfòzė [↗ gerontas + gr. morphōsis — pakitimas], evoliucijos atvejis — pakitimų atsiradimas vėlyvose organizmo vystymosi stadijose. gerontopsichològija [↗ gerontas + ↗ psichologija], psichologijos šaka, tirianti senų žmonių psichologiją. gerùndijus [lot. gerundium], lingv. veiksmažodinis daiktavardis (lotynų, anglų ir kai kuriose kt. kalbose). gerundỹvas [lot. gerundivum], lingv. neveikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyvis lot. kalboje, savo reikšme atitinkantis liet. kalbos reikiamybės dalyvį. gerùsija [gr. gerusia < gerōn — senis; seniūnas], sen. Graikijos aristokratijos valdomų polių seniūnų taryba. gestãcija [lot. gestatio], nėštumas. gestagèn‖ai [↗ gesta(cija) + ↗ …genas], žmogaus ir kt. žinduolių nėštumo hormonai; sąlygoja normalų gemalo vystymąsi; vienas svarbiausių ~ų — progesteronas. geštáltas [vok. Gestalt — pavidalas, forma, figūra], geštaltpsichologijos teorijoje — vientisas psichinis darinys. geštaltpsichològija [↗ geštaltas + ↗ psichologija], psichol. kryptis, psichinius procesus laikanti vientisais ir neskaidomais į elementus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai