Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ginekokratija

ginekokrãtija [gr. gynē (kilm. gynaikos) — moteris + kratos — valdžia], pirmykštės visuomenės stadija, kurioje visuomeniniame gyvenime vyravusios moterys.

Ginekologija

ginekològija [gynē (kilm. gynaikos) + ↗ …logija], mokslas apie moters lyties organų fiziologiją ir patologiją.

Ginekomanija

ginekomãnija [gynē (kilm. gynaikos) + ↗ …manija], labai padidėjęs vyro seksualumas, kitaip ↗ satyriazė.

Ginekomastija

ginekomãstija [gynē (kilm. gynaikos) + gr. mastos— krūtis], per didelis vyrų ir gyvūnų patinų pieno liaukų išsivystymas.

Gingivitas

gingivitas [lot. gingiva — dantenos], dantenų gleivinės uždegimas.

Ginjolis

ginjòlis [pranc. Guignol]: 1. pranc. lėlių teatro personažas; 2. teatro rūšis; repertuaras grindžiamas žiaurius nusikaltimus vaizduojančiomis pjesėmis.

Ginogamonai

ginogamònai [gr. gynē — moteris + ↗ gamonai], gamonai, kurie gaminasi moteriškosiose lytinėse ląstelėse.

Ginogenezė

ginogenèzė [gr. gynē — moteris + ↗ genezė], partenogenezės atvejis — pakliuvus į kiaušialąstę spermatozoidui, kiaušialąstės ir spermatozoido branduoliai nesusilieja, gemalas vystosi iš kiaušialąstės branduolio.

Gipiūras

gipiuras [pranc. guipure], natūralaus šilko, chem. siūlų arba vilnonių verpalų nėrinys su akytu iškiliuoju raštu.

Gipsas

gipsas [gr. gypsos — kreida, kalkės]: 1. mineralas, kalcio hidrosulfatas CaSO4•2H2O; dažn. šviesus; 2. nuosėdinė sulfatinė uoliena, susidariusi iš gipso mineralo ir priemaišų; 3. greitai kietėjantis tvarstis iš marlės ir degto gipso miltelių; tiksliau gipso tvarstis.