Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Galera

galer‖à [it.], irklinis, irklinis burinis medinis VII—XVIII a. karo laivas; ~ą irkluodavo prikaustyti vergai, nusikaltėliai, kariai.

Galerija

galèrija [it. galleria]: 1. dailės muziejus arba jo skyrius; 2. ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos; 3. teatro žiūrovų salės viršutinis aukštas; 4. požeminis koridorius; 5. ilga siaura dengta patalpa, jungianti tam tikras pastato dalis; 6*. ilga eilė, virtinė.

Galetos

galètos [pranc. galette (vns.)], akyti nesaldūs arba salsvi sausainiai, pagaminti iš kvietinių miltų su mielių raugu; vart. vietoj duonos.

Galicizmas

galicizmas [lot. Gallicus — gališkas; prancūziškas], iš pranc. kalbos paimtas žodis arba posakis, pvz., želė, triumo, mersi, pardon; posakis, sudarytas pagal pranc. kalbos pavyzdį.

Galifė

galife [pagal pranc. generolo G. A. de Galifė (de Galliffet) pavardę], iki kelių siauros, nuo kelių į viršų platėjančios kelnės.

Galijotas

Galijõtas, Biblijos personažas, milžinas filistietis, kurį dvikovoje akmeniu iš mėtyklės užmušė piemuo Dovydas, vėliau tapęs Izraelio karaliumi.

Galijotas

galijõtas [↗ Galijotas], milžinas, stipruolis.

Galikonybė

galikonýbė [lot. Gallicanus — gališkas; prancūziškas], XIII—XVIII a. rel. polit. judėjimas dėl Prancūzijos katalikų bažnyčios autonomijos.

Galionas

galiõnas [pranc. galon]: 1. pinta, austa arba megzta juostelė su įpintais metaliniais siūlais; vart. drabužiams arba baldams papuošti; 2. senovinis moterų galvos papuošalas — brokatinė gėlėta juosta.

Galipotas

galipòtas [pranc. galipot], Prancūzijos pajūryje augančių pušų sakai; valytas Δ panašus į kanifoliją.