glikolizė [glykys + ↗ …lizė], fermentinis anaerobinis gyvų ląstelių angliavandenių (daugiausia gliukozės) skilimas iki pieno rūgšties; Δ teikia ląstelei energiją.
|
||||
glikolizė [glykys + ↗ …lizė], fermentinis anaerobinis gyvų ląstelių angliavandenių (daugiausia gliukozės) skilimas iki pieno rūgšties; Δ teikia ląstelei energiją. glikoproteidai [glykys + ↗ proteidas], sudėtiniai baltymai, kurių molekulėje yra angliavandenių, pvz., protrombinas, imunoglobulinai, kai kurie fermentai, hormonai. glikozidai [glykys + gr. eidos — pavidalas], ciklinių cukrų ir necukrinio komponento, pvz., fenolio, rūgšties, alkoholio, dažinės medžiagos, dariniai; kai kurie Δ biologiškai labai aktyvūs (yra ir nuodingų); vart. farmacijoje. glikozùrija [glykys + gr. uron — šlapimas], cukraus buvimas šlapime. glintas [estų k. glint], status skardis, einantis Suomijos įlankos p. krantu iki Ladogos ežero. glintveinas [vok. Glühwein], karštas alkoholinis gėrimas iš vynuogių vyno su cukrumi ir prieskoniais (cinamonu, gvazdikėliais, citrinų ir apelsinų žievelėmis, muskato riešutu). gliomà [< gr.], centrinės nervų sistemos navikas iš neuroglijos ląstelių. gliptika [pranc. glyptique < gr. glyphō — išdrožiu, išraižau], taikomosios dekoratyvinės dailės rūšis; brangakmenių, pusbrangių akmenų, stiklo skulptūrinis apdorojimas (raižymas, graviravimas, drožyba). gliptodòntai [gr. glyptos — išdrožtas, išraižytas + odus (kilm. odontos) — dantis], iškastiniai žinduoliai Glyptodontidae, gyvenę P. Amerikoje nuo eoceno iki pleistoceno. gliptotekà [glyptos + gr. thēkē — saugykla], gliptikos kūrinių — nedidelių akmenų (gemų, kamėjų) rinkinys, muziejus. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai