globulinai [lot. globulus — rutulėlis], baltymų (dažn. paprastųjų) grupė; jų molekulė beveik rutuliška; Δ yra ląstelių citoplazmos, kraujo plazmos, limfos komponentai, kai kurie, pvz., γ globulinai, didina organizmo atsparumą.
|
||||
|
glochidija [gr. glōchis — geluonis], dvigeldžių moliuskų lerva, laikinai parazituojanti ant kai kurių gėlavandenių žuvų. gloksinija, daugiametė žolė arba puskrūmis Gloxinia; savaime auga Amerikos tropikuose; auginama kaip gėlė. glomerulonefritas [lot. glomerulus — kamuolėlis + gr. nephros — inkstas], inkstų uždegimas; daugiausia pažeidžiami inkstų kamuolėliai. glòrija [it. gloria — švytėjimas], retas optinis atmosferos reiškinys: spalvotas ratilas (vainikas) apie žmogaus (stebėtojo) ar kokio daikto šešėlį, krintantį ant netoli esančio debesies ar tiršto rūko; dažn. matomas kalnuose, kai debesys yra žemiau stebinčiojo, arba skrendant virš debesų. glosà [gr. glōssa — tarminis arba pasenęs žodis]: 1. sen. rankraščio paraštėje arba tarp eilučių parašytas teksto nesuprantamo žodžio arba posakio paaiškinimas, vertimas; 2. isp. lyrikos forma — eilėraštis, kurio pradžioje yra kito kūrinio eilutės (moto), toliau kiekvienos tų eilučių motyvas plėtojamas atskiroje strofoje, o strofos gale moto eilutė pakartojama. glosãrijus [lot. glossarium < ↗ glosa], pasenusių ir mažai vartojamų žodžių aiškinamasis žodynas prie kurio nors teksto (dažn. senovinio). glosãtorius [lot. glossator <↗ glosa], senų ir mažai vartojamų žodžių bei posakių, pasitaikančių kuriame nors senoviniame (dažn. juridiniame) veikale, aiškintojas. glosemãtika [gr. glōssa — kalba + sēma — ženklas], struktūralizmo kryptis, komutacijos metodu tirianti kalbos struktūros ryšius su kitų semiotinių sistemų struktūromis. glositas [gr. glōssa — liežuvis], liežuvio uždegimas. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai