|
-> gonfalonièras [it. gonfaloniere — vėliavininkas]: 1. XIII—XV a. Italijos miestų respublikų kvartalo arba viso miesto pašauktinių kariuomenės vadas; 2. Florencijos pareigūnai: nuo 1289 — miestiečių (popolanų) vyriausybės apsaugos būrio vadas; nuo 1293 — vyriausybės vadovas; XV—XVIII a. — magistrato vadovas.
gòngas [malaj. gong]: 1. idiofonų grupės mušamasis muz. instrumentas — didelis varinis diskas su užlenktais kraštais; mušama minkšta kuoka; 2. gongu duodamas garso signalas.
gongorizmas, XVII a. isp. baroko literatūros srovė, kuriai, būdinga įmantri kūrinių struktūra, puošnus, daugiažodis stilius, sudėtinga, neįprasta metaforika, simbolika, miglotos aliuzijos; pavadinimas kilo iš srovės pradininko L. de Gongoros i Argotės (de Gongora y Argote; 1561—1627) pavardės.
goniatitai [gr. gōnia — kampas], iškastiniai moliuskai Goniatitida, gyvenę jūrose nuo devono iki vėlyvojo permo.
-> gonidijos [lot. gonidia < gr. gonē — sėkla]: 1. žaliadumblių ir melsvadumblių ląstelės, su grybų hitais sudarančios atskirą sluoksnį kerpių gniužule; 2. ląstelės, atsidalijančios nuo besidauginančių siūliškų bakterijų; 3. kai kurių melsvadumblių ir žaliadumblių nejudrios nelytinio dauginimosi ląstelės.
…gonija [gr. gonē, gonos — gimdymas, gimimas], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su gimimu, kilme.
goniomètras [gr. gōnia — kampas + ↗ …metras]: 1. prietaisas kristalų ir prizmių kampams matuoti; 2. prietaisas polikristalų sandarai tirti; 3. prietaisas, el. būdu keičiantis radiopelengatoriaus antenos kryptingumą; 4. antrop. prietaisas žmogaus kūno, pvz., kaukolės, kampams matuoti.
goniomètrija [gr. gōnia — kampas + ↗ …metrija], mokslas, tiriantis trigonometrines funkcijas ir jų sąryšius; įvadinė trigonometrijos dalis.
gonitas [gr. gony — kelis], kelio sąnario uždegimas.
-> gonokòkas [gr. gonos — sėkla + kokkos — grūdas], bakterija Neisseria gonorrhoeae; parazituoja žmogaus organizme; sukelia šlapimo, lyties organų, akių gleivinių uždegimą.
|
|
Naujausi komentarai