Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Graduoti

gradúoti [lot. gradus — žingsnis, pakopa, laipsnis], fiz. suskirstyti matavimo priemonės skalę tam tikrais vienetais reikiamu tikslumu.

Grafa

grafà [gr. graphē — brūkšnys], tarpas tarp 2 vertikalių linijų popieriaus lape; teksto skyrius.

Grafas

grãfas1 [vok. Graf]: 1. V. Europoje ankstyvaisiais vid. amžiais — pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią; per feodalinį susiskaldymą — feodalas; 2. paveldimasis Rusijos bajorų titulas; įvedė Petras I.

Grafas

grafas2 [gr. graphō — rašau], mat. taškų, sujungtų atkarpomis, sistema; įv. sistemų struktūros paprasčiausias mat. modelis.

Grafas

…grafas [gr. graphō — rašau], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su užrašymu.

Grafekonas

grafekònas [gr. graphō — rašau + eikōn — vaizdas, atvaizdas], elektroninis atminties vamzdis su dviem elektronų spinduliais: pirmasis ilgesniam laikui įrašo televizinį arba radiolokacinį vaizdą, antrasis — daug kartų jį perskaito.

Grafema

grafemà [gr. graphē — piešinys, užrašas], mažiausias reikšminis rašto kalbos vienetas, atitinkantis garsinės kalbos vienetą — fonemą (garsiniame rašte), fonologinį skiemenį (skiemeniniame rašte) arba morfemą (ideografiniame rašte).

Grafija

…grafija [gr. graphō — rašau], antroji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su užrašymu, brėžimu, piešimu, spausdinimu.

Grafika

grãfika [gr. graphikos — užrašytas, nupieštas]: 1. dailės šaka, kurios meninio vaizdo pagrindą sudaro piešinys (pieštas, raižytas, atspaustas); 2. lingv. taisyklių sistema, nustatanti fonemų ir jų samplaikų santykius su grafemomis ir jų samplaikomis; 3. lingv. rašto kalbai būdingų priemonių visuma, pvz., grafemos, skyrybos ženklai.

Grafikas

grãfikas: 1. dailininkas, ↗ grafikos (1) kūrėjas; 2. brėžinys, vaizduojantis įv. reiškinių ir su jais susijusių veiksnių tarpusavio ryšius; 3. mat. funkcijos Δ — kreivė, vaizduojanti funkcinį ryšį; 4. produkcijos gamybos partijomis kalendorinis planas; 5. transporto priemonių (automobilių, traukinių) judėjimo pavaizdavimo būdas; tvarkaraštis.