greferis [vok. Greifer < greifen — griebti]: 1. kėlimo mašinos mechanizmas akmens anglims, rūdai, akmenims ir kitoms birioms medžiagoms arba vienetiniams kroviniams suimti; griebtuvas; 2. įv. aparatų arba mašinų įtaisas apdirbamam daiktui laikyti.
|
||||
greferis [vok. Greifer < greifen — griebti]: 1. kėlimo mašinos mechanizmas akmens anglims, rūdai, akmenims ir kitoms birioms medžiagoms arba vienetiniams kroviniams suimti; griebtuvas; 2. įv. aparatų arba mašinų įtaisas apdirbamam daiktui laikyti. grepfrutas [angl. grape-fruit < grape — vynuogė + fruit — vaisius]: 1. rūtinių šeimos visžalis citrusinis vaismedis Citrus paradisi; 2. to vaismedžio vaisius. grezenas [vok. Greisen], metasomatinė uoliena, susidedanti daugiausia iš kvarco ir šviesių žėručių. grejus [pagal anglų fiziko L. H. Grėjaus (Gray) pavardę], Gy, tarptautinės vienetų sistemos jonizuojančiojo spinduliavimo absorbuotosios dozės vienetas; 1 Gy = J/kg (džaulis kilogramui). grenà [pranc. graine], šilkaverpio kiaušiniai. grenadiẽrius [pranc. grenadier < grenade — granata]: 1. ist. kareivis, išmokytas svaidyti sunkias granatas; 2. kai kuriose kariuomenėse — specialių dalių ir dalinių, skirtų sunkiems uždaviniams atlikti, kareivis. grenãžas [pranc. grainage], gamybinės biologinės operacijos, kuriomis gaunama sveika ir gyvybinga šilkaverpio grena. grežà [pranc. grège], žaliavinis šilkas; siūlas sudarytas iš kelių (4—6) gijų, nuvyniotų nuo kokonų. grifas1 [vok. Griff]: 1. kardo, kalavijo, peilio rankena, kotas; 2. ntk. postygis; 3. ntk. plieninis sunkumų kilnojimo štangos virbalas, ant kurio užmaunami skridiniai. grifas2 [pranc. griffe]: 1. antspaudas su parašu ar kitokiu rankraštiniu tekstu; to parašo ar teksto atspaudas dokumente; 2. įrašas leidinyje ar dokumente, nusakantis ypatingą naudojimosi jais tvarką, pvz., slaptai, tarnybinis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai