gruñtinis [↗ gruntas], požeminis, pvz., Δ vanduo (požeminis vanduo, susikaupęs vandeningose uolienose virš pirmojo nelaidaus uolienų sluoksnio — vandensparos).
|
||||
|
gruntúoti, ↗ gruntu (3) dengti daikto paviršių, skirtą tapyti arba dažyti. grupètas [it. gruppetto], melizmų rūšis; pagrindinis melodijos garsas kaitaliojamas su gretimu viršutiniu ir apatiniu garsu. grupòidas [vok. Gruppoid], ↗ algebra (2) su viena binarine operacija. grupúoti, jungti į grupę arba grupes, išdėstyti grupėmis. guachãras, paukštis Steatornis caripensis; gyvena P. Amerikos š. dalyje ir Trinidado saloje; orientuojasi ultragarso lokacija. guajavà [isp. guayaba], mirtinių šeimos vaisinis augalas Psidium guajava; kilęs iš Amerikos. guanãk‖as [isp. guanaco < kečujų k.], žinduolis Lama guanacoe; gyvena Andų kalnų pusdykumėse; iš ~o kilo alpaka ir lama. guãnas [isp. guano]: 1. jūros paukščių mėšlo, lavonų likučių telkiniai sauso klimato sąlygomis; vertinga azoto ir fosforo trąša; 2. iš žuvų ir banginių atliekų gaminamos (Norvegijoje, Japonijoje) trąšos. guaninas [↗ guanas], org. junginys C5H5—ON5 — purino bazė; laisvas ir kaip nukleino rūgščių, nukleotidų komponentas paplitęs augaluose ir gyvūnuose. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 2 | 
Naujausi komentarai