guanozinas, org. junginys C10H13N5O5 — nukleozidas, susidedantis iš ribozės ir guanino; nukleino rūgščių ir biologiškai aktyvių nukleotidų komponentas; bespalviai kristalai.
|
||||
guanozinas, org. junginys C10H13N5O5 — nukleozidas, susidedantis iš ribozės ir guanino; nukleino rūgščių ir biologiškai aktyvių nukleotidų komponentas; bespalviai kristalai. guaračà [isp. guaracha], isp. ir it. liaudies šokis; vidutinio tempo. guãšas [pranc. gouache < it. guazzo]: 1. neskaidrūs vandeniniai dažai iš įv. pigmentų, klijų ir kreidos; 2. tapybos technika, panaši į akvarelę. gubernãtorius [lot. gubernator — valdytojas]: 1. ikirevoliucinėje Rusijoje — gubernijos valdytojas; 2. aukščiausias kolonijų pareigūnas; 3. kai kuriose šalyse (JAV, Indijoje, Danijoje) — didžiausio adm. terit. vieneto (valstijos, provincijos, gubernijos) aukščiausiasis valstybės pareigūnas; 4. Klaipėdos krašto vyriausiasis adm. pareigūnas 1923—39. gubernatūrà: 1. gubernatoriaus pareigos; 2. gubernatoriaus įstaiga. gubèrnija [rus.< lot. guberno — valdau], XVIII a. pr.—XX a. pradžioje Rusijos imperijos, 1917—22 Tarybų Rusijos, 1922—29 TSRS adm. terit. vienetas. gudrònas [pranc. goudron], juoda deguto pavidalo masė, kuri lieka, distiliuojant naftą; perdirbamas į bitumus; vart. kaip tepalas. gudronãtorius [↗ gudronas], kelių mašina skystoms šaltoms arba karštoms bituminėms ir degutinėms rišamosioms medžiagoms gabenti ir paskleisti lygiu sluoksniu. gufà [arab. guffah — pintinė]: 1. apskrita pintinė pavieniams žmonėms perplaukti per upę; paplitusi prie Nilo, Eufrato ir Tigro upių; 2. nedidelis vienstiebis arba dvistiebis prekybinis mažos grimzlės burlaivis; kufas. gùldenas [vok. Gulden, ol. gulden]: 1. Europos valstybių auksinė (XIV—XVI a.) ir sidabrinė (XVII—XIX a.) moneta; 2. Olandijos ir Surinamo piniginis vienetas. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai