pjezà [gr. piezō — slegiu], pz, MTS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, tona, sekundė) slėgio ir mech. įtampos vienetas; 1 pz = 1000 Pa (paskalių).
|
||||
pjezà [gr. piezō — slegiu], pz, MTS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, tona, sekundė) slėgio ir mech. įtampos vienetas; 1 pz = 1000 Pa (paskalių). pentàstilis [↗ penta… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 5 kolonomis pagr. fasade. parenchimà [gr. parenchyma — kas įlieta; vidurių mėsa]: 1. augalų pagr. audinys, kurio ląstelės gyvos, dažn. beveik apskritos; 2. gyvūnų tikrųjų audinių pradmuo — vienodų ląstelių sankaupa arba įvairių padrikai išsidėsčiusių ląstelių darinys. parafrãzė [gr. paraphrasis — atpasakojimas]: 1. frazės, posakio ar didesnio teksto prasmės nusakymas kt. žodžiais; grožinės literatūros kūrinio perdirbinys, pagr. motyvų perteikimas kt. forma, atpasakojimas; 2. stambus instrumentinis laisvos formos muz. kūrinys, pagrįstas liaudies arba kompozitorių kūrybos melodijomis. palatãlinis [lot. palatalis — gomurinis], lingv. Δ garsas — garsas, kurio pagr. artikuliacijai būdinga liežuvio vidurio pakėlimas prie kietojo gomurio, pvz., „j”. oseinas [lot. osseus — kaulinis], fibrilinis baltymas, kaulo pagr. org. medžiaga. oleinas: 1. glicerino ir oleino rūgšties esteris; gliceridas, randamas kartu su palmitatais ir stearinu aliejuose ir riebaluose; 2. riebiųjų rūgščių mišinys (pagr. dalis — oleino rūgštis), gaunamas skaidant riebalus. oktostilas [↗ okto… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 8 kolonomis pagr. fasade. obertònas [vok. Oberton < ober — viršutinis + Ton — tonas], didesnio dažnio už pagr. toną ir jį papildantis šalutinis tonas; virštonis. nònijus [pagal portug. išradėjo P. Nunjo (Núñez) pavardės lot. formą Nonius], matavimo įtaiso pagalbinė skalė, leidžianti tiksliai apskaičiuoti pagr. skalės padalos dalis. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai