Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Pjeza

pjezà [gr. piezō — slegiu], pz, MTS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, tona, sekundė) slėgio ir mech. įtampos vienetas; 1 pz = 1000 Pa (paskalių).

Pentastilis

pentàstilis [↗ penta… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 5 kolonomis pagr. fasade.

Parenchima

parenchimà [gr. parenchyma — kas įlieta; vidurių mėsa]: 1. augalų pagr. audinys, kurio ląstelės gyvos, dažn. beveik apskritos; 2. gyvūnų tikrųjų audinių pradmuo — vienodų ląstelių sankaupa arba įvairių padrikai išsidėsčiusių ląstelių darinys.

Parafrazė

parafrãzė [gr. paraphrasis — atpasakojimas]: 1. frazės, posakio ar didesnio teksto prasmės nusakymas kt. žodžiais; grožinės literatūros kūrinio perdirbinys, pagr. motyvų perteikimas kt. forma, atpasakojimas; 2. stambus instrumentinis laisvos formos muz. kūrinys, pagrįstas liaudies arba kompozitorių kūrybos melodijomis.

Palatalinis

palatãlinis [lot. palatalis — gomurinis], lingv. Δ garsas — garsas, kurio pagr. artikuliacijai būdinga liežuvio vidurio pakėlimas prie kietojo gomurio, pvz., „j”.

Oseinas

oseinas [lot. osseus — kaulinis], fibrilinis baltymas, kaulo pagr. org. medžiaga.

Oleinas

oleinas: 1. glicerino ir oleino rūgšties esteris; gliceridas, randamas kartu su palmitatais ir stearinu aliejuose ir riebaluose; 2. riebiųjų rūgščių mišinys (pagr. dalis — oleino rūgštis), gaunamas skaidant riebalus.

Oktostilas

oktostilas [↗ okto… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 8 kolonomis pagr. fasade.

Obertonas

obertònas [vok. Oberton < ober — viršutinis + Ton — tonas], didesnio dažnio už pagr. toną ir jį papildantis šalutinis tonas; virštonis.

Nonijus

nònijus [pagal portug. išradėjo P. Nunjo (Núñez) pavardės lot. formą Nonius], matavimo įtaiso pagalbinė skalė, leidžianti tiksliai apskaičiuoti pagr. skalės padalos dalis.