propilėjai [gr. propylaia], monumentalūs sen. graikų vartai į miestą, archit. kompleksą, parką.
|
||||
propilėjai [gr. propylaia], monumentalūs sen. graikų vartai į miestą, archit. kompleksą, parką. profiliúoti [pranc. profiler]: 1. suteikti archit. elementui arba detalei tam tikrą profilį; 2. supilti, sutankinti gruntkelį. pròfilis [pranc. profil < it. profilo — kontūras]: 1. daikto kontūras; 2. veido vaizdas iš šono su išryškinta kaktos, nosies, lūpų ir smakro linija; 3. valcuotas, presuotas ar kitaip pagamintas tam tikros skerspjūvio formos metalo gaminys; 4. archit. elemento vertikalaus pjūvio kontūro forma: 5. geod. vertikalus Žemės paviršiaus pjūvis, pavaizduotas popieriaus lape atitinkamais aukščių ir ilgių masteliais; 6. techn. vertikalus pjūvis; 7. profesijos arba specialybės, ūkio mokymo įstaigos arba kt. objekto esminių bruožų visuma; 8. grafinis metodas psichol. tyrimo duomenims pateikti. portãlas [lot. portale — vartai]: 1. puošnus įėjimas į pastatą; 2. teatro arba koncertų salės scenos archit. konstrukcija (dažnai arkinė), skirianti ją nuo žiūrovų salės; 3. mašinos, pvz., staklių, arba kitokio įrenginio, pvz., portalinio krano, bėgiais judanti n formos atraminė konstrukcija. pendentỹvas [pranc. pendentif < lot. pendens (kilm. pendentis) — kabantis], archit. burė — išpūstos trikampės burės pavidalo skliautas. òrderis [vok. Order < pranc. ordre < lot. ordo — tvarka, eilė]: 1. rašytinis įsakymas ar leidimas ką nors daryti; 2. archit. kompozicijos tipas, kurio svarbiausieji elementai yra kolona, kapitelis ir antablementas, proporcingai susieti pagal modulių sistemą. neoekspresionizmas [↗ neo… + ↗ ekspresionizmas], XX a. II pusės moderniosios architektūros kryptis, ekspresionizmo atmaina; būdinga archit. formų netaisyklingumas, asimetrija, sudėtingas planavimas, ekstravagantiškumas. mùtulai [lot. mutuli], archit. nuožulnios keturkampės plokštės apatinėje karnizo dalyje virš frizo; būdingi dorėninio orderio pastatams. muliãžas [pranc. moulage < mouler — nulieti, pasinaudojant forma], tiksli kokio nors objekto (gyvūno, augalo, daikto, archit. detalės, skulptūros) arba jo dalies kopija; modelis; liejamas arba lipdomas iš gipso, vaško ir kt. medžiagų; vart. kaip vaizdinė priemonė, kai kada kaip eksponatas. muliūrà [pranc. moulure—raižyba, lipdyba], archit. reljefinio ornamento vertikalus pjūvio kontūras. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai