ekistik‖a [gr. oikisis — miesto įkūrimas], archit. teorijos kryptis; pagal ~os teoriją, miestai turi būti kuriami juostomis prie svarbiausiųjų transporto magistralių.
|
||||
ekistik‖a [gr. oikisis — miesto įkūrimas], archit. teorijos kryptis; pagal ~os teoriją, miestai turi būti kuriami juostomis prie svarbiausiųjų transporto magistralių. brutalizmas [pranc. brutal — grubus], XX a. vidurio archit. kryptis: akcentuojamos geometrizuotos formos, nepridengtos konstrukcijos, natūralios statybinės medžiagos. bãzė [gr. basis — pagrindas]: 1. pagrindas, pamatas, atramos taškas; 2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis; 3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė Δ, turistų Δ; 4. įstaigos tipas; rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių Δ, knygų Δ, ekskursijų Δ; 5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma; 6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu; 7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema; 8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies; jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys; 9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba apdirbama arba pagal kuriuos ji orientuojama kt. detalių atžvilgiu; 10. tranzistoriaus sritis, esanti tarp emiterio ir kolektoriaus; 11. chem. junginys, turintis hiroksilo grupę — OH; 12. geogr. erozijos Δ — baseino, į kurį įteka vandens srovė, lygis; 13. lingv.artikuliacijos Δ — tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms. apsidė [gr. apsis (kilm. apsidos) — lankas, skliautas]: 1. archit. išsikišusi pusapvalė arba daugiakampė kulto pastato (ir jo vidaus) dalis, dengta puskupoliu arba pusskliaučiu; 2. astr. kosm. kūno, skriejančio aplink centr. kūną, orbitos taškai, mažiausiai ir labiausiai nutolę nuo centr. kūno, pvz., Mėnulio orbitos aplink Žemę tokie taškai yra perigėjus ir apogėjus. ansámblis [pranc. ensemble — kartu]: 1. harmoninga visuma; 2. scenos, estrados ar kt. kūrinio atlikimo meninė darna, stiliaus vientisumas; 3. kelių dainininkų dainavimas vienu metu operoje, kantatoje, oratorijoje; 4. vokalinis arba instrumentinis muz. kūrinys nedideliam atlikėjų skaičiui; 5. scenos kūrinių atlikėjų kolektyvas; instrumentininkų, dainininkų grupė; 6. vientisos archit. kompozicijos ir stiliaus statinių bei įrenginių kompleksas; 7. visuma aprangos dalių ir elementų (drabužių, apavo, galvos apdangalo, papuošalų), kurie gražiai tarp savęs dera ir vienas kitą papildo; 8. fiz. visuma, pvz., fazinis Δ (fazinės erdvės taškų visuma, teoriškai nusakanti galimas sistemos mikroskopines būsenas). akántas [gr. akanthos]: 1. žolė arba krūmas Acanthus; savaime auga Azijos, Afrikos ir Europos šilto klimato srityse; kai kur auginamas gėlynuose; 2. stilizuotų akanto lapų ir žiedų pavidalo dekoratyvinis archit. elementas, puošiantis kolonų kapitelius, frizus, gembes. agrãfas [pranc. agrafe]: 1. puošni sagtis; 2. archit. dekoratyvinė įv. pavidalo (akanto lapo, kriauklės, maskarono) sankaba konstrukcinių elementų sandūroje. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai