Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekistika

ekistik‖a [gr. oikisis — miesto įkūrimas], archit. teorijos kryptis; pagal ~os teoriją, miestai turi būti kuriami juostomis prie svarbiausiųjų transporto magistralių.

Brutalizmas

brutalizmas [pranc. brutal — grubus], XX a. vidurio archit. kryptis: akcentuojamos geometrizuotos formos, nepridengtos konstrukcijos, natūralios statybinės medžiagos.

Bazė

bãzė [gr. basis — pagrindas]: 1. pagrindas, pamatas, atramos taškas; 2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis; 3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė Δ, turistų Δ; 4. įstaigos tipas; rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių Δ, knygų Δ, ekskursijų Δ; 5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma; 6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu; 7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema; 8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies; jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys; 9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba apdirbama arba pagal kuriuos ji orientuojama kt. detalių atžvilgiu; 10. tranzistoriaus sritis, esanti tarp emiterio ir kolektoriaus; 11. chem. junginys, turintis hiroksilo grupę — OH; 12. geogr. erozijos Δ — baseino, į kurį įteka vandens srovė, lygis; 13. lingv.artikuliacijos Δ — tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms.

Apsidė

apsidė [gr. apsis (kilm. apsidos) — lankas, skliautas]: 1. archit. išsikišusi pusapvalė arba daugiakampė kulto pastato (ir jo vidaus) dalis, dengta puskupoliu arba pusskliaučiu; 2. astr. kosm. kūno, skriejančio aplink centr. kūną, orbitos taškai, mažiausiai ir labiausiai nutolę nuo centr. kūno, pvz., Mėnulio orbitos aplink Žemę tokie taškai yra perigėjus ir apogėjus.

Ansamblis

ansámblis [pranc. ensemble — kartu]: 1. harmoninga visuma; 2. scenos, estrados ar kt. kūrinio atlikimo meninė darna, stiliaus vientisumas; 3. kelių dainininkų dainavimas vienu metu operoje, kantatoje, oratorijoje; 4. vokalinis arba instrumentinis muz. kūrinys nedideliam atlikėjų skaičiui; 5. scenos kūrinių atlikėjų kolektyvas; instrumentininkų, dainininkų grupė; 6. vientisos archit. kompozicijos ir stiliaus statinių bei įrenginių kompleksas; 7. visuma aprangos dalių ir elementų (drabužių, apavo, galvos apdangalo, papuošalų), kurie gražiai tarp savęs dera ir vienas kitą papildo; 8. fiz. visuma, pvz., fazinis Δ (fazinės erdvės taškų visuma, teoriškai nusakanti galimas sistemos mikroskopines būsenas).

Akantas

akántas [gr. akanthos]: 1. žolė arba krūmas Acanthus; savaime auga Azijos, Afrikos ir Europos šilto klimato srityse; kai kur auginamas gėlynuose; 2. stilizuotų akanto lapų ir žiedų pavidalo dekoratyvinis archit. elementas, puošiantis kolonų kapitelius, frizus, gembes.

Agrafas

agrãfas [pranc. agrafe]: 1. puošni sagtis; 2. archit. dekoratyvinė įv. pavidalo (akanto lapo, kriauklės, maskarono) sankaba konstrukcinių elementų sandūroje.