selenocentrin‖is [↗ seleno… + ↗ centras], astr. nusakantis kieno nors padėtį Mėnulio centro atžvilgiu, pvz., ~ės koordinatės (koordinatės, nusakančios kosm. kūno padėtį Mėnulio centro atžvilgiu).
|
||||
selenocentrin‖is [↗ seleno… + ↗ centras], astr. nusakantis kieno nors padėtį Mėnulio centro atžvilgiu, pvz., ~ės koordinatės (koordinatės, nusakančios kosm. kūno padėtį Mėnulio centro atžvilgiu). sekuliãrin‖is1 [lot. saecularis — šimtmetinis], astr. pasikartojantis kas 100 ir daugiau metų; vykstantis labai retai, ypatingas, pvz., ~ė variacija (pastebimas ko nors pokytis Žemėje arba visatoje). sekstántas [lot. sextans (kilm. sextantis) — šeštadalis]: 1. astr. kampų matavimo prietaisas, turintis 1/6 apskritimo ilgio limbą; 2. astronavigacinis kampamatis laivo arba lėktuvo vietai nustatyti pagal dangaus šviesulių aukštį. scintiliãcija [lot. scintillatio — spindėjimas, kibirkščiavimas]: 1. šviesos blyksnis, atsirandantis kai kuriose medžiagose (scintiliatoriuose) dėl jonizuojančiojo spinduliavimo poveikio; 2. astr. spartus ir netaisyklingas šviesulio šviesumo ir spalvos kitimas. satelìtas [lot. satelles (kilm. satellitis) — palydovas, tarnas, bendrininkas]: 1. sen. Romoje — ginkluotas samdinys, lydintis savo šeimininką; 2*. svetimos valios vykdytojas, bendrininkas, talkininkas; 3. valstybė, formaliai nepriklausoma, bet faktiškai pavaldi stipresnei valstybei; 4. planetinės pavaros krumpliaratis, kuris sukasi apie centr. krumpliaratį; 5. astr. Palydovas. sãras [gr. saros], astr. periodas (6585,33 d), kuriam praėjus, dangaus sferoje kartojasi Saulės, Mėnulio ir jo orbitos mazgų tarpusavio padėtis. reliktin‖is, liekamasis, liktinis, liekaninis: 1. ~ės rūšys — augalų arba gyvūnų rūšys, išlikusios iš senesnių epochų; 2. astr. ~iai spinduliai — užgalaktiniai elektromagnetiniai spinduliai, išlikę nuo visatos raidos pirmųjų stadijų. rektasceñsija [lot. rectus — tiesus, status + ascensio — užkopimas], astr. koordinatė (kampas tarp pavasario lygiadienio taško ir šviesulio deklinacijų apskritimo susikirtimo su dangaus pusiauju taško), analogiška geogr. ilgumai. pulsãcija [lot. pulsatio — stūmimas, smūgis]: 1. fiz. dydžio periodinis kitimas; 2. astr. nestacionarių žvaigždžių matmenų periodiškas kitimas (plėtimasis ir traukimasis). precèsija [lot. praecessio — ėjimas priekyje]: 1. astr. lėtas periodinis Žemės ašies judėjimas erdvėje aplink ašį, statmeną Žemės skriejimo aplink Saulę plokštumai; 2. kietojo kūno sukimosi ašies judėjimas, kurio metu ašis brėžia erdvėje apskritą kūginį paviršių. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai