|
-> põlius [lot. polus < gr. polos — Žemės ir dangaus ašis]: 1. geogr. ašigalis; 2. astr. Žemės ir dangaus sferos sukimosi ašies susikirtimo su Žemės paviršiumi arba dangaus sfera taškas; 3. vienas el. srovės šaltinio, elektroninio, joninio prietaiso, elektrotechnikos įrenginio elektrodų arba magneto galų; 4. geom. pastovus erdvės (plokštumos) taškas, su kuriuo susijęs radiusas-vektorius ir polinės koordinatės; 5. geom. taškas, kurį II eilės kreivė tam tikru būdu sieja su poliare (2); 6*. visiška priešybė.
polòdija [gr. polos — ašis, polius], astr. Žemės sukimosi ašies ir Žemės paviršiaus susikirtimo tam tikrais momentais taškų visuma (Žemės akimirkinio ašigalio trajektorija).
pleriònas [gr. plērēs — pilnas, pripildytas], astr. po supernovos sprogimo susidaręs tankus dujų ūkas, spinduliuojantis visu savo tūriu.
planetesimãl‖ės [angl. planetesimal < planet — planeta + (infinti) esimal — nykstamas dydis], astr. hipotetinės kietos dalelės; manoma, kad iš daug ~ių galėjo susidaryti planetos.
-> perturbãcija [lot. perturbatio — suirimas, sąmyšis]: 1. trikdymas — bet kuris poveikis, šiek tiek pakeičiantis fizikinės sistemos reiškinių vyksmo pobūdį; 2. astr. kosm. kūnų judėjimo trikdymas, kurį sukelia kt. kūnai.
periòdas [gr. periodos — apėjimas, judėjimas ratu], laikotarpis, pasikartojantis procesas ir jo trukmė; raidos tarpsnis, turintis būdingų bruožų, skiriančių jį nuo kitų tarpsnių; pasikartojančių objektų grupė: 1. astr. laiko tarpas, per kurį pasikartoja periodinio proceso, pvz., planetos arba palydovo sukimosi apie ašį, visos fazės; 2. geol. Žemės ir org. pasaulio vystymosi etapas; geochronologinės skalės vienetas; 3. kurio nors pasikartojančio vyksmo trukmė, pvz., virpesių periodas — laiko tarpas tarp dviejų viena po kitos einančių sistemos būsenų, kai pasikartoja visos kintančio dydžio reikšmės; 4. lingv. sudėtingas išbaigto turinio ir formos sakinys, prasminiu ir ritminiu intonaciniu atžvilgiu sudėtas iš dviejų priešpriešą sudarančių dalių — kylančios ir krintančios; 5. mažiausia muz. forma; apima 2, kai kada 3 ar daugiau muz. sakinių; būna savarankiškas arba stambesnės muz. formos dalis; 6. mat. periodinės trupmenos Δ — pasikartojanti skaitmenų grupė; periodinės funkcijos Δ — skaičius, kurio kartotiniais keičiant argumento reikšmę, funkcijos reikšmės nekinta.
penumbrà [lot. pusšešėlis], astr. pusiau tamsi sritis (ratas) apie tamsią Saulės dėmės centr. dalį (umbrą).
pekuliãrin‖is [lot. peculiaris — ypatingas, nuosavas], astr. savitas, ypatingas, pvz., ~ė žvaigždė (jos spektre yra intensyvių kai kurių chem. elementų linijų).
pasãžinis [↗ pasažas], astr. susijęs su dangaus dienovidiniu, pvz., Δ instrumentas (prietaisas šviesulių perėjimo per dangaus dienovidinį momentui nustatyti).
-> paralãksas [gr. parallaxis — nuokrypa]: 1. regimasis daikto vietos pokytis dėl stebėtojo akies poslinkio; 2. astr. kosm. kūno (planetos, žvaigždės) padėties dangaus sferoje kampinis poslinkis dėl stebėtojo vietos kitimo.
|
|
Naujausi komentarai