|
-> hipostãzė [gr. hypostasis — pagrindas; egzistavimas]: 1. dievo atributas, abstrakčių dievo bruožų personifikacija, pvz., katalikų teologijoje Δ — trejybė (dievas tėvas, dievas sūnus ir dievas šventoji dvasia); 2. filos. pažinimo procese — abstrakcijų (savybių, santykių) pavertimas savarankiškomis realybėmis; būdinga idealizmui; 3. biol. nealelinių genų sąveika: kurį nors alelių poros geną (hipostazinį) slopina kitas nealelinis genas (epistazinis); 4. med. kraujo sąstovis apatinėse kūno dalyse arba kai kuriuose organuose.
hipofùnkcija [↗ hipo… + ↗ funkcija], biol. sumažėjusi kurio nors audinio, organo arba sistemos veikla (funkcija).
hipertònin‖is [↗ hipertonija]: 1. biol. turintis padidėjusį spaudimą, slėgį; Δ tirpalas — tirpalas, kurio osmosinis slėgis didesnis už ląstelės vidaus osmosinį slėgį; 2. susijęs su hipertonija, pvz., ~ė liga.
hiperfùnkcija [↗ hiper… + ↗ funkcija], biol. pernelyg intensyvi kurio nors audinio, organo arba sistemos veikla (funkcija).
-> heterogãmija [↗ hetero… + ↗ …gamija]: 1. dviejų nevienodo dydžio skirtingos lyties gametų susiliejimas apvaisinimo metu; 2. biol. procesas — vyriškieji individai palikuonims perduoda kitokius genus arba jų rinkinius, negu moteriškieji individai.
hemotoksinai [↗ hemo… + ↗ toksinai], biol. kilmės medžiagos, ardančios eritrocitus, pvz., kai kurie fermentai, saponinai, gyvačių nuodai.
grãnulės [lot. granulum —grūdelis]: 1. smulkūs, tankūs, grūdo pavidalo kurios nors medžiagos trupiniai; 2. astr. maži, šviesūs, beveik apvalūs Saulės fotosferos dariniai, panašūs į virtų ryžių grūdelius; 3. biol. standūs grūdelių pavidalo intarpai (dažn. laikini) ląstelių citoplazmoje.
gradãcija [lot. gradatio — laipsniškas kilimas]: 1. laipsniškas perėjimas nuo vieno dalyko prie kito, laipsniškas kilimas, stiprėjimas; 2. laipsniavimas, stilistinė figūra — vienarūšių meninės išraiškos segmentų išdėstymas tokia seka, kuri kelia emocinio ar prasminio stiprėjimo arba silpnėjimo įspūdį; 3. biol. laipsniškas gyvų būtybių organizacijos sudėtingumo didėjimas, vykstantis per jų evoliuciją.
genealògija [gr. genealogia — giminės kartų eilė], raidos, kilmės istorija: 1. ist. disciplina, tiria giminių istoriją; 2. giminės, šeimos kilmės istorija; 3. biol. žinių apie kurio nors individo ar organizmų grupės kilmę ir ist. raidą visuma.
-> fiksúoti [pranc. fixer < lot. fixus — tvirtas, nesuardomas]: 1. galutinai nustatyti; 2. pažymėti, užrašyti; registruoti; 3. įtvirtinti tam tikroje padėtyje, kad nejudėtų; 4. biol. apdoroti tam tikromis medžiagomis ląsteles, audinius, organus; 5. užgrūdinti, sutvirtinti išryškintą fotografinį atvaizdą, kad negestų, nebluktų; 6. sutelkti, nukreipti (žvilgsnį, dėmesį); 7. mat. nustatyti, parinkti.
|
|
Naujausi komentarai