Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Duplikacija

duplikãcija [lot. duplicatus — padvigubintas], biol. chromosomos fragmento padvigubėjimas haploidiniame chromosomų rinkinyje.

Drozofila

drozofilà [gr. drosos — drėgmė + phileō — mėgstu], vaisinė muselė Drosophila; naudojama biol. eksperimentams.

Dominavimas

dominãvimas [lot. dominatio — viešpatavimas], biol. alelinių genų sąveika — vienas (dominuojantis) genas stelbia kito (recesyvinio) geno veikimą.

Dimorfizmas

dimorfizmas [↗ di… + gr. morphē — pavidalas, forma]: 1. biol. augalų ir gyvūnų dviejų skirtingų formų (išvaizdos) individų, pvz., patinų ir patelių, buvimas rūšyje; dažniausias polimorfizmo atvejis; 2. bot. reiškinys, kad tas pats augalas turi dvi kurio nors organo formas: lapų (heterofilija), vaisių (heterokarpija) ir pan.; 3. medžiagos savybė būti dviejų kristalinių modifikacijų (formų), kurios skiriasi viena nuo kitos atomų išsidėstymu kristalinėje gardelėje; vienas polimorfizmo atvejų.

Depigmeritacija

depigmeritãcija [↗ de… + ↗ pigmentacija], biol. med. normalios pigmentacijos (spalvos) praradimas.

Demarkacinis

demarkãcinis [↗ demarkacija]: 1. susijęs su valst. sienų preliminariu paženklinimu, teritorijų atribojimu; skiriamasis; 2. biol. atribojamasis; esantis, atsirandantis tarp pažeistų ir sveikų audinių.

Delecija

delècija [lot. deletio — naikinimas], biol. chromosomos ar chromatidės fragmento praradimas dėl chromosomos trūkių.

Dekrementas

dekremeñtas [lot. decrementum — sumažėjimas]: 1. fiz. dydis, apibudinantis virpesių slop(in)imo spartą; 2. mažėjimas, silpnėjimas, smukimas, pvz., garso Δ, skausmo Δ; 3. biol. ↗ dekremencija.

Chromonema

chromonemà [↗ chromo…+ gr. nēma — siūlas], biol. smulkiausias chromosomos vidinės struktūros komponentas — spirale susisukusi nukleoproteidinė skaidula (mikrofibrilė).

Chromomeros

chromomèros [↗ chromo… + gr. meros — dalis], biol. intensyviai nusidažančios chromosomų dalys; sudaro būdingą chromosomų raštą.