|
-> antagonistai [gr. priešininkai, varžovai]: 1. biol. mikroorganizmai, gaminantys medžiagas, slopinančias kt. mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ar net žudančias juos; 2. anat. raumenys, veikiantys priešinga kryptimi kitų raumenų atžvilgiu, pvz., lenkiantysis ir tiesiantysis raumenys yra Δ.
androdiòikija [↗ andro… + gr. dis — du kartus + oikos — namas], biol. reiškinys — vieni kurios nors augalų rūšies individai turi dvilyčius žiedus, kiti — tik vyriškuosius.
androginija [gr. androgynos — dvilytis], biol. reiškinys — vienos lyties individas turi kitos lyties požymių (daugiausia antrinių lytinių); kraštutinis androginijos atvejis — hermafroditizmas.
analògija [gr. analogia — atitikimas]: 1. skirtingų daiktų, reiškinių, sąvokų panašumas; 2. samprotavimas, kuriame iš objektų panašumo vienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitais požymiais; 3. biol. įv. sistematinių grupių organizmų, gyvenančių panašiomis sąlygomis, arba jų organų, kurie yra skirtingos kilmės ir sandaros, bet atlieka tą pačią funkciją, išorinis panašumas; 4. lingv. skirtingos kilmės kalbos formų suvienodėjimas dėl dalinio jų panašumo, pvz., formos „esame”, „esate” pagal „sukame”, „sukate” pasidarė iš „esme”, „este”.
-> anatoksinas [gr. ana — panašiai kaip + ↗ toksinai], imunogeninė medžiaga, gaunama, panaikinus arba labai susilpninus kai kurių biol. kilmės nuodų kenksmingumą; vart. žmonėms skiepyti, antitoksiniams serumams gauti (imunizuojami arkliai).
aloplãstika [allos + ↗ plastika], plastinės chirurgijos metodas — organams ir audiniams atkurti naudojamos nebiol. kilmės medžiagos.
alopoliplòidija [allos + ↗ poliploidija], biol. chromosomų rinkinio kartotinis padaugėjimas hibriduose, gautuose, sukryžminus skirtingų rūšių arba genčių individus.
alochtònas [gr. allos — kitas + chthon — žemė]; geol.: 1. Žemės plutos sluoksnių kompleksas, tektoninių judesių horizontaliai nustumtas nuo savo pirminio slūgsojimo vietos; alochtoninė struktūra; 2. uoliena, kuri dėl įv. geol. procesų yra pernešta į naują vietą arba perklostyta naujoje vietoje; alochtoninė uoliena; 3. biol. organizmas, kilęs kitoje vietoje ir vėliau atsikėlęs į dabartinę vietą.
aglomerãcija [lot. agglomero — prijungiu, sukaupiu], kaupimasis, supuolimas, sukibimas, sukepimas: 1. biol. skystyje skendinčių mikroorganizmų susikaupimas į krūveles; 2. met. sukepimas — terminis procesas, per kurį smulkios medžiagos (rūda, jos koncentratai, atliekos) sukepinamos į didelius luitus, kad būtų patogiau apdirbti; 3. grupė susijungusių gyvenviečių (ppr. prie didžiųjų miestų), turinčių glaudžius ūkio, darbo, kultūros ir buities ryšius.
-> agãmija [gr. agamia — nesituokimas], biol. belytiškumas, lyties organų neturėjimas.
|
|
Naujausi komentarai