Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Antagonistai

antagonistai [gr. priešininkai, varžovai]: 1. biol. mikroorganizmai, gaminantys medžiagas, slopinančias kt. mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ar net žudančias juos; 2. anat. raumenys, veikiantys priešinga kryptimi kitų raumenų atžvilgiu, pvz., lenkiantysis ir tiesiantysis raumenys yra Δ.

Androdioikija

androdiòikija [↗ andro… + gr. dis — du kartus + oikos — namas], biol. reiškinys — vieni kurios nors augalų rūšies individai turi dvilyčius žiedus, kiti — tik vyriškuosius.

Androginija

androginija [gr. androgynos — dvilytis], biol. reiškinys — vienos lyties individas turi kitos lyties požymių (daugiausia antrinių lytinių); kraštutinis androginijos atvejis — hermafroditizmas.

Analogija

analògija [gr. analogia — atitikimas]: 1. skirtingų daiktų, reiškinių, sąvokų panašumas; 2. samprotavimas, kuriame iš objektų panašumo vienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitais požymiais; 3. biol. įv. sistematinių grupių organizmų, gyvenančių panašiomis sąlygomis, arba jų organų, kurie yra skirtingos kilmės ir sandaros, bet atlieka tą pačią funkciją, išorinis panašumas; 4. lingv. skirtingos kilmės kalbos formų suvienodėjimas dėl dalinio jų panašumo, pvz., formos „esame”, „esate” pagal „sukame”, „sukate” pasidarė iš „esme”, „este”.

Anatoksinas

anatoksinas [gr. ana — panašiai kaip + ↗ toksinai], imunogeninė medžiaga, gaunama, panaikinus arba labai susilpninus kai kurių biol. kilmės nuodų kenksmingumą; vart. žmonėms skiepyti, antitoksiniams serumams gauti (imunizuojami arkliai).

Aloplastika

aloplãstika [allos + ↗ plastika], plastinės chirurgijos metodas — organams ir audiniams atkurti naudojamos nebiol. kilmės medžiagos.

Alopoliploidija

alopoliplòidija [allos + ↗ poliploidija], biol. chromosomų rinkinio kartotinis padaugėjimas hibriduose, gautuose, sukryžminus skirtingų rūšių arba genčių individus.

Alochtonas

alochtònas [gr. allos — kitas + chthon — žemė]; geol.: 1. Žemės plutos sluoksnių kompleksas, tektoninių judesių horizontaliai nustumtas nuo savo pirminio slūgsojimo vietos; alochtoninė struktūra; 2. uoliena, kuri dėl įv. geol. procesų yra pernešta į naują vietą arba perklostyta naujoje vietoje; alochtoninė uoliena; 3. biol. organizmas, kilęs kitoje vietoje ir vėliau atsikėlęs į dabartinę vietą.

Aglomeracija

aglomerãcija [lot. agglomero — prijungiu, sukaupiu], kaupimasis, supuolimas, sukibimas, sukepimas: 1. biol. skystyje skendinčių mikroorganizmų susikaupimas į krūveles; 2. met. sukepimas — terminis procesas, per kurį smulkios medžiagos (rūda, jos koncentratai, atliekos) sukepinamos į didelius luitus, kad būtų patogiau apdirbti; 3. grupė susijungusių gyvenviečių (ppr. prie didžiųjų miestų), turinčių glaudžius ūkio, darbo, kultūros ir buities ryšius.

Agamija

agãmija [gr. agamia — nesituokimas], biol. belytiškumas, lyties organų neturėjimas.