Terminai.lt

aberãcija [lot. aberratio — nukrypimas]: 1. fiz. optiniais prietaisais gaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti, spalvotų kontūrų); 2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos šaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito atžvilgiu; 3. biol. individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo; 4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradę, trūkus visai chromosomai (chromosominė Δ) arba tik chromatidei (chromatidinė Δ); 5. med. nukrypimas, netaisyklingumas.