Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Modifikacija

modifikãcija [lot. modificatio — mato nustatymas], daikto ar reiškinio kitimas (keitimas), nepakeičiantis jo esminių savybių, esmės; tokio pakeitimo rezultatas; atmaina: 1. vienodos chem. sudėties, bet skirtingos sandaros chem. elementų arba junginių būsena; 2. biol. organizmo požymių (dažn. kiekybinių), jo fenotipo nepaveldimas pakitimas.

Mimetizmas

mimetizmas [gr. mimētēs — pamėgdžiotojas], biol. gyvūnų supanašėjimas (išvaizda arba elgesiu) su netinkamais maistui, nuodingais ar kitaip nuo priešų apsisaugojusiais gyvūnais, pvz., gegutės panašumas į vanagą.

Mimikrija

mimikrija [angl. mimicry < gr. mimikos — mėgdžiojamasis], biol. individo supanašėjimas su aplinkos daiktais, kitais gyvūnais arba augalais, padedantis jam apsisaugoti nuo priešų.

Metamorfozė

metamorfòzė [gr. metamorphosis], vienos formos virtimas kita, ko nors pasikeitimas: 1. mitologijoje — stebuklingas žmonių pavirtimas gyvuliais, vienų gyvūnų pavirtimas kitais ir pan.; 2. biol. vienos kai kurių gyvūnų pogemalinio vystymosi stadijos perėjimas į kitą, pvz., buožgalvio virtimas varle, vabzdžio lervos — lėliuke; 3. augalų organų formos pakitimai, susiję su funkcijos pasikeitimu, pvz., kuokelių virtimas vainiklapiais šaknies — šakniavaisiu.

Metamerija

metamèrija [↗ meta… + gr. meros — dalis]: 1. biol. gyvūno, pvz., slieko, kūno susiskirstymas į narelius (metamerus, arba segmentus); juose dažnai kartojasi viena arba daugiau tų pačių organų sistemų; 2. izomerijos rūšis; junginio savybių skirtingumą lemia skirtinga radikalų padėtis.

Mediatoriai

mediãtoriai [lot. mediator — tarpininkas], biol. aktyvios medžiagos, perduodančios nervinius impulsus iš neurono į neuroną (sinapsėse) arba vykdantįjį organą, pvz., raumenį, liauką; svarbiausieji Δ — acetilcholinas, noradrenalinas.

Lokus

lòkus [lot. locus — vieta], biol. vieta, kurią chromosomoje užima 1 genas (geno Δ).

Lizosomos

lizosòmos [↗ liz… + gr. sōma — kūnas], biol. apvalios formos kūneliai, esantys augalų ir gyvūnų ląstelėse (ląstelės organoidai); skaido (virškina) į ląstelę patenkančias medžiagas.

Liofilizacija

liofilizãcija [↗ liofilinis], užšaldytų biol. kilmės produktų, pvz., kraujo plazmos, audinių nuopjovų, džiovinimas vakuume.

Limnologija

limnològija [limnē + ↗ …logija], mokslas, tiriantis ežerus, tvenkinius ir juose vykstančius fizik., chem., biol. procesus; ežerotyra.