itris [pagal Švedijos vietovės Iterbiaus (Ytterby), kur buvo rastas, pavadinimą], chem. elementas Y, atom. Nr: 39; metalas.
|
||||
itris [pagal Švedijos vietovės Iterbiaus (Ytterby), kur buvo rastas, pavadinimą], chem. elementas Y, atom. Nr: 39; metalas. iridis [gr. iris (kilm. iridos) — vaivorykštė; taip pavadintas todėl, kad druskos yra įvairių spalvų), chem. elementas Ir, atom. Nr. 77; metalas. invèrsija [lot. inversio — apvertimas, perstatymas], apgręžimas, apvertimas, atvirkštinė tvarka: 1. stilistinė figūra — įprastinės žodžių tvarkos pakeitimas sakinyje, pvz.: „Avelės tavo juodosios /Baltoj lankelėj miega”. — S. Nėris; 2. chem. reakcija, per kurią pakinta optiškai aktyvių junginių poliarizacijos plokštumos sukimo kryptis; 3. biol. chromosomos struktūros pakitimas, atsiradęs dėl to, kad vienas kuris nors jos segmentų pasisuko 180°; 4. algebroje — netvarka — dviejų kėlinio (kėliniai — elementų grupės, kurios skiriasi tik elementų eile) elementų tarpusavio padėtis, nesutampanti su tų elementų normalia tvarka; 5. mat. abipus vienareikšmis plokštumos (erdvės) atvaizdis joje pačioje turimo apskritimo O(r) (sferos) atžvilgiu, kai kiekvieną plokštumos (erdvės) tašką P atitinka taškas P1, esantis ant spindulio OP, ir yra patenkinta sąlyga OP•OP = r2; 6. fiz. apgrąža; erdvės Δ — įvykių erdvinių stačiakampių koordinačių pakeitimas priešingo ženklo koordinatėmis; 7. med. iškrypimas, pvz., seksualinė Δ (homoseksualizmas); 8. pozityvinio fot. atvaizdo gavimas, aplenkiant negatyvinį; 9. unarinė log. operaciją, kurios rezultato reikšmė yra priešinga operando reikšmei; 10. polifoninėje muzikoje — vienas femos plėtojimo būdų; motyvas ar tema kartojami, keičiant intervalų kryptį. invertúoti [↗ inversija], chem. suskilti nuo fermentų poveikio į paprastesnius junginius. interferomètrija [↗ interfer(encija) + ↗ …metrija], fiz., chem. dydžių matavimas interferometru. insektofungicidai [insectum + ↗ fungicidai], nuodingos chem. medžiagos grybinių ligų sukėlėjams ir kenksmingiems vabzdžiams naikinti. inhibicija [lot. inhibitio — sulaikymas], chem. procesų lėtinimas arba sustabdymas inhibitoriais. inhibitorius [↗ inhibicija], medžiaga, lėtinanti arba sustabdanti chem. reakciją. infiltrãcija [lot. in — į + filtratio — košimas]: 1. įsiskverbimas, įsisunkimas; 2. med. įsiskverbimas ir kaupimasis audiniuose nebūdingų jiems ląstelių elementų, skysčių arba chem. medžiagų, pvz., pūlinė Δ. indifereñt‖inis, ~iškas [↗ indiferentas]: 1. abejingas, nesidomintis, neveiklus, nepaveikus; 2. chem. sunkiai reaguojantis; 3. fiziol. nepasiduodantis poveikiui, nedalyvaujantis, pvz., Δ dirgiklis (organizmo išorinės aplinkos arba vidaus veiksnys, ppr. nesukeliantis nesąlyginio reflekso). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai