hidroksidai [↗ hidro… + ↗ oksidai], chem. elementų junginiai su vandeniu.
|
||||
hidroksidai [↗ hidro… + ↗ oksidai], chem. elementų junginiai su vandeniu. hidrogeològija [↗ hidro… + ↗ geologija], mokslas, tiriantis požeminius vandenis, jų kilmę, fiz. ir chem. savybes, pasiskirstymą ir ūkinę reikšmę. hidrochèmija [↗ hidro… + ↗ chemija], mokslas, tiriantis gamtinio vandens chem. sudėtį ir jos kitimo dėsnius. hidrinti [↗ hidro…], prijungti vandenilį prie chem. elementų arba junginių. hidridai [lot. hydr(ogenium) — vandenilis + gr. eidos — pavidalas], chem. elementų junginiai su vandeniliu, pvz., vanduo H2O, amoniakas NH3. hèlis [gr. hēlios — saulė], chem. elementas He, atom. Nr. 2; inertinės dujos; pirmąkart buvo atrastas Saulės spektre. hastelòjus, kaitrai ir rūgštims atsparus nikelio lydinys su chromu, molibdenu ir geležimi; vart. chem. aparatūrai, dujų turbinų detalėms gaminti. halogènai [↗ halo… + ↗ genas], chem. elementų grupė: fluoras F, chloras Cl, bromas Br, jodas I ir astatas At. halùrgija [↗ halo… + gr. ergon — darbas], chem. technologijos šaka, rengianti druskų gavimo būdus. hãfnis [pagal lotynišką Kopenhagos (lot. Hafnia) pavadinimą], chem. elementas Hf, atom. Nr. 72; metalas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai