Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fluoroplastas

fluoroplãstas [↗ fluoras +↗ plastikas], fluoro turintis polimeras; kietas, chem. reagentams atsparus plastikas.

Flegma

flegmà [gr. phlegma — gleivės, skrepliai]: 1. charakterio ramumas, šaltumas, artimas abejingumui, šaltakraujiškumui; 2. chem. rektifikuojamo skysčio kondensatas.

Fizikinis

fizikin‖is, tiriamas fizikos, susijęs su fizika, pvz., Δ laukas (materialus sąveikos perdavimo mechanizmas, kurį tiria fizika), ~ė chemija (chemijos šaka, tirianti chem. reiškinius bendraisiais fizikos principais).

Fermis

fèrmis [pagal it. fiziko E. Fermio (Fermi) pavardę]: 1. Fm, radioaktyvus dirbtinis chem. elementas, atom. Nr. 100; 2. nesisteminis ilgio vienetas, vartotas branduolio fizikoje; 1 fermis lygus 10-15 m (1 femtometrui).

Ferimagnetikas

ferimagnètikas [↗ feri(tas) + ↗ magnetikas], kristalinė magn. medžiaga, susidedanti iš chem. elementų joninių junginių.

Fazė

fãz‖ė [gr. phasis — patvirtinimas, pasirodymas]: 1. kurio nors reiškinio formos ar būvio kitimo momentas; kokio nors kitimo stadija, tarpsnis; 2. ist. proceso laikotarpis; 3. termodinaminės sistemos dalis, kurios fiz. ir chem. savybės, nepriklausančios nuo medžiagos kiekio, yra visuose taškuose vienodos, pvz., skysčio ir jo garų sistema sudaro dvi ~es; 4. virpesių ir bangų teorijoje — vienas dydžių, apibūdinančių virpesius kiekvienu laiko momentu; 5. elektrotechnikoje — viena kintamosios srovės grandinių, sudarančių daugiafazę el. sistemą; 6. astr. kurio nors periodinio reiškinio momentas; susijęs su dangaus kūno, kurį apšviečia Saulė, pavidalo kitimu, pvz., Mėnulio Δ, planetų Δ.

Farmakochemija

farmakochèmija [gr. pharmakon — vaistas + ↗ chemija], farmacinė chemija; mokslas apie vaistinių medžiagų chem. savybes.

Evaporitai

evaporitai [↗ evaporacija], chem. nuosėdos, iškritusios iš persotintų tirpalų uždarų arba pusiau uždarų vandens baseinų dugne.

Europis

euròpis [pagal Europos žemyno pavadinimą], chem. elementas Eu, atom. Nr. 63; metalas.

Erbis

èrbis [lot. erbium; pagal radimo vietovės Iterbiaus (Ytterby) Švedijoje pavadinimą], chem. elementas Er. atom. Nr. 68; metalas.