biochèmija [↗ bio…+↗ chemija], mokslas apie gyvosios materijos chem. sudėtį, organizmų gyvybinės veiklos chem. procesus.
|
||||
biochèmija [↗ bio…+↗ chemija], mokslas apie gyvosios materijos chem. sudėtį, organizmų gyvybinės veiklos chem. procesus. biofizika [↗ bio…+ ↗ fizika], mokslas, tiriantis biol. procesų, vykstančių molekulėse, ląstelėse, biol. sistemose, fiz. ir chem. prigimtį. bertolidai [pagal pranc. chemiko K. Bertolė (Berthollet) pavardę], kintamos sudėties chem. junginiai. berilis [↗ berilas], chem. elementas Be, atom. Nr. 4; metalas. bèrklis [pagal atradimo vietos — JAV Berklio (Berkeley) miesto — pavadinimą], radioaktyvus dirbtinis chem. elementas Bk, atom. Nr. 97. becas [vok. Beize]: 1. kandikas — chem. medžiaga dažomam pluoštui, audeklui, kailiams apdoroti, medienai spalvinti, oksidams ir riebalams nuo metalo paviršiaus valyti; 2. chem. preparatas augalų ligų sukėlėjams sėkloje naikinti (beicuoti). bãzė [gr. basis — pagrindas]: 1. pagrindas, pamatas, atramos taškas; 2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis; 3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė Δ, turistų Δ; 4. įstaigos tipas; rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių Δ, knygų Δ, ekskursijų Δ; 5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma; 6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu; 7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema; 8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies; jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys; 9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba apdirbama arba pagal kuriuos ji orientuojama kt. detalių atžvilgiu; 10. tranzistoriaus sritis, esanti tarp emiterio ir kolektoriaus; 11. chem. junginys, turintis hiroksilo grupę — OH; 12. geogr. erozijos Δ — baseino, į kurį įteka vandens srovė, lygis; 13. lingv.artikuliacijos Δ — tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms. bãris [gr. barys — sunkus], chem. elementas Ba, atom. Nr. 56; šarminių žemių metalas. baktericidas [↗ bakterijos + lot. caedo — žudau], chem. junginys, pvz., alkoholis, formalinas, antibiotikas, fitoncidas žudantis bakterijas ir kt. mikroorganizmus. azotòliai [↗ azotas + lot. oleum — alyva, aliejus], chem. junginių grupė, iš kurių gaunami vandenyje netirpstantys azodažai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai