|
-> anabiòzė [gr. anabiōsis — atgijimas]: 1. laikina organizmo (augalo, gyvūno) būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių; būdinga daugiausia bestuburiams (yra jų prisitaikymas išgyventi nepalankiomis aplinkos sąlygomis); 2. maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų ir fermentų veiklos susilpninimas šaldymu, laikymu anglies dioksido atmosferoje, druska, cukrumi ir kt. chem. medžiagomis.
americis [pagal Amerikos (JAV), kur dirbtinai buvo gautas, pavadinimą], radioaktyvus chem. elementas Am, atom. Nr. 95.
amfolitas [↗ amfo… + gr. lytos — tirpus], chem. junginys, turintis ir rūgščių, ir bazių savybių.
amidai [↗ am(oniakas) + gr. eidos — pavidalas]: 1. org. rūgščių dariniai, pvz., karbamidas CO(NH2)2; 2. chem. junginiai, gaunami, amoniako molekulėje vieną vandenilio atomą pakeitus metalu, pvz., natrio amidas NaNH2.
-> alònžas [pranc. allonge — priedas]: 1. chem. kūginis vamzdis, kuriuo distiliuojamasis skystis iš šaldytuvo nuteka į rinktuvą; 2. techn. įtaisas nesusikondensavusiems metalų garams (ypač cinko ir kadmio) surinkti; 3. vekselio pridėtinis lapas perdavimo įrašams, jeigu jie nebeišsitenka vekselyje; 4. didžiausias atstumas, iš kurio boksininkas gali suduoti smūgį.
alotròpija [allos + gr. tropē — pasikeitimas], kai kurių chem. elementų savybė priklausomai nuo slėgio ir temperatūros būti kelių būsenų ar formų, pvz., sieros kristalai gali būti monoklininės ir rombinės sistemos.
alkoholizė [↗ alkoholis + ↗ …lizė], chem. reakcija, kuria esteriai gaunami, alkoholiais veikiant rūgščių darinius.
alkilas, vienvalentis chem. radikalas, pvz., metilas, etilas.
aliuminis [lot. alumen (kilm. aluminis) — alūnas], chem. elementas Al, atom. Nr. 13; lengvas sidabro baltumo metalas.
-> alelotròpija [allēlo + gr. tropē — pasikeitimas], dinaminė izomerija — chem. junginio gebėjimas pereiti iš vienos formos į kitą.
|
|
Naujausi komentarai