aktinònas [gr. aktis (kilm. aktinos) — spindulys], chem. elemento radono izotopas; aktinio radioaktyviojo skilimo produktas.
|
||||
aktinònas [gr. aktis (kilm. aktinos) — spindulys], chem. elemento radono izotopas; aktinio radioaktyviojo skilimo produktas. aktyvãcija [↗ aktyvus]: 1. medžiagos žadinimas (jos kaitinimas, švitinimas, apdorojimas kt. medžiagomis), kad lengviau, sparčiau ir stipriau vyktų jos cheminis ar fizikinis kitimas (virsmas), pvz., kad vyktų chem. reakcija, branduolio skilimas; 2. chem. molekulių sužadinimas; tokios molekulės lengviau reaguoja; 3. korytų medžiagų, pvz., medžio anglių, apdorojimas, kad padidėtų tų medžiagų sorbcinė (sugėrimo) geba; 4. fiz. dirbtinių radioaktyvių izotopų gavimas, pastovius atomų branduolius apšaudant neutronais, protonais, deuteronais, kt. branduoliais arba švitinant gama kvantais. aktyvãtorius, chem. medžiaga, didinanti katalizatoriaus aktyvumą; kitaip ↗ promotorius. aktyvùs [lot. activus — veiklus, veiksmingas]: 1. veiklus, energingas; 2. chem. lengvai reaguojantis; 3. darantis poveikį, veikiantis kitus, sukeliantis tam tikrus reiškinius; 4. priklausantis nuo veikėjo veiksmų, pasireiškiantis jais; 5. vartojamas, esantis apyvartoje; 6. teigiamas, rodantis, kad eksportas, įplaukos viršija importą, mokėjimus, pvz., užsienio prekybos balanso saldas. aktinòidai [↗ aktinis + gr. eidos — pavidalas], radioaktyvūs chem. elementai, periodinėje elementų sistemoje esantys už aktinio (atom. Nr. 90—103). aktinològija [↗ aktino… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis elektromagn. spinduliavimo sukeltus chem. reiškinius. aktinis [gr. aktis (kilm. aktinos) —spindulys], radioaktyvus chem. elementas Ac, atom. Nr. 89; metalas. akcèptorius [lot. acceptor — priėmėjas]: 1. fiz. puslaidininkio kristalinės gardelės defektas, pvz., savasis atomas tarpmazgyje arba priemaiša, galintis prisijungti elektroną iš valentinės juostos ar donoro; 2. chem. dalelė, prisijungianti elektronus, protonus, molekules, jonus ar laisvuosius radikalus. agrochèmija, agronominė chemija — mokslas apie chem. ir biochem. procesus, vykstančius dirvožemyje ir augaluose, augalų mitybą, trąšų ir kt. chemikalų naudojimą dirvožemio derlingumui didinti. aeronòmija [↗ aero… + gr. nomos — dėsnis], mokslas apie aukštųjų atmosferos sluoksnių (mezosferos ir egzosferos) fiz. ir chem. procesus. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai