empiriomonizmas [empeiria + gr. monos — vienas], filos. machizmo atmaina, pasaulį laikanti vientisu organizuotu patyrimu; sukurtas A. Bogdanovo.
|
||||
empiriomonizmas [empeiria + gr. monos — vienas], filos. machizmo atmaina, pasaulį laikanti vientisu organizuotu patyrimu; sukurtas A. Bogdanovo. empiriosimbolizmas [empeiria + ↗ simbolizmas], filos. machizmo atmaina, pasaulį laikanti patyrimo simbolių (pojūčių) visuma; sukurtas P. Juškevičiaus. empirizmas [↗ empirija], filos. gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ar vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą. emanatizmas [↗ emanacija], filos. teol. teorija, teigianti, kad pasaulis susidarė ir vystėsi, laipsniškai išsiliedamas iš vieno, pirminio prado — tobulo absoliuto; ~ą skelbė daugiausia neoplatonikai. elemeñtas [lot. elementum — pirmapradė medžiaga, stichija], ko nors sudėtinė dalis; dėmuo: 1. vienodą branduolio krūvį turinčių atomų visuma; chemiškai nedaloma medžiaga; 2. mat. sudėtinė dalis, pvz., aibės (erdvės) elementas; 3. el. srovės šaltinis, pvz., galvaninis elementas; 4. filos. pirminis būties pradas, dar vadinamas stichija; 5. kurios nors sudėtingos visumos sudėtinė dalis. elėjiẽčiai, sen. graikų filos. mokykla, gyvavusi Elėjoje VI—V a. pr. m. e., sukūrusi pirmąją V. Europoje idealistinę sistemą. Ekleziãstas [gr. ekklēsiastēs — duodantis pamokymus], Senojo testamento filos. apmąstymų, pamokymų knyga. éidas [gr. eidos — vaizdas, forma, esmė], filos. pavidalas, sąvoka, idėja; E. Huserlio filosofijoje — grynoji esmė. egzistencializmas, filos. kryptis, kurios objektas yra individo egzistencija; skelbia, kad individo likimas nėra visuomenės ir istorijos determinuotas, jis galįs laisvai rinktis, todėl esąs atsakingas už savo veiksmus. egoteizmas [lot. ego — aš + gr. theos — dievas], filos. savęs laikymas dievu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai