skepticizmas [gr. skeptikos — abejojantis, kritikuojantis]: 1. filos. kryptis, atmetanti galimybę pažinti tiesą, gauti patikimas, pagrįstas žinias; 2. kritiškumas, abejojimas kuo nors.
|
||||
skepticizmas [gr. skeptikos — abejojantis, kritikuojantis]: 1. filos. kryptis, atmetanti galimybę pažinti tiesą, gauti patikimas, pagrįstas žinias; 2. kritiškumas, abejojimas kuo nors. sistemà [gr. systēma — sandara; junginys]: 1. planingas, taisyklingas išdėstymas, sutvarkymas, organizacija; 2. filos. reiškinių sąsaja, išskirianti juos iš aplinkos kaip savarankišką vientisą darinį; 3. geol. per tam tikrą geol. periodą susidariusių uolienų visuma su tam tikros būdingos augalijos ir gyvūnijos suakmenėjimų kompleksais; geologinė Δ; 4. bendros funkcijos susietų organų visuma; pvz., nervų Δ; 5. visuomeninė santvarka; 6. organizaciškai sujungtų ūkinių vienetų ir įstaigų visuma; 7. fizikos tiriamas, sąlygiškai izoliuotas nuo kitų realus materialus objektas. sensualizmas [↗ sensualus], filos. pažiūra, visą pažinimą kildinanti iš jutiminio patyrimo. scientìzmas [lot. scientia — žinojimas], filos. pažiūra, teigianti, kad objektyviai pažinti tikrovę leidžia tik gamtos mokslai; būdingas empirizmui, pozityvizmui, gamtamoksliniam materializmui. reliacionizmas [lot. relatio — santykis], filos. pažiūra, kad tikrasis moksl. pažinimo objektas yra daiktų, reiškinių santykiai, ryšiai, o ne jie patys. reflèksija [lot. reflexio — atgręžimas, perstatymas]: 1. gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti ko nors analize; 2. filos. pažinimas, kurio objektas yra pats pažįstantysis subjektas. redukcionizmas [lot. reductio — grąžinimas, atstatymas], filos. pažiūra, skelbianti, kad sudėtingi procesai, reiškiniai paaiškinami, juos supaprastinant, suskaldant į paprastesnius. providencializmas [↗ providencija], rel. filos. požiūris į žmonijos istoriją, kaip dievo valios išraišką. propagánda [lot. propago — skleidžiu, platinu], filos., moksl., rel. ir kt. teorijų, idėjų skleidimas, siekiant jomis ugdyti, veikti žmonių pažiūras, nuotaikas, skatinti tam tikrus veiksmus. probabilizmas [lot. probabilis — tikėtinas, galimas]: 1. agnostinė filos. doktrina, teigianti, kad žmogus negali pažinti objektyvios tiesos, nes neturi patikimų jos kriterijų, todėl tenka vadovautis tikėtinais principais; 2. kazuistinė etinė koncepcija, skelbta daugiausia jėzuitų, teigianti, kad abejotinose situacijose reikia vadovautis priimtiniausiu sprendimu; 3. neopozityvizmo koncepcija, teigianti, kad visuomenės ir kai kurie gamtos reiškiniai yra tikimybinio pobūdžio. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai