|
-> pragmatizmas [gr. pragma (kilm. pragmatos) — darbas, veiksmas]: 1. filos. kryptis, praktinius mąstymo ir veiklos būdus laikanti svarbiausiais, tiesos kriterijumi — praktinį jos pritaikomumą; 2. ist. mokslo kryptis, apsiribojanti įvykių išdėstymu pagal jų išorinį ryšį ir nuoseklumą, neatskleidžiant ist. raidos dėsnių.
pozityvizmas [pranc. positivisme < positif — pagrįstas]: 1. XIX a. filos. kryptis, teigianti, kad filosofija, kaip mokslas, turi remtis tiksliaisiais tyrimo metodais, atsisakyti bet kokios metafizikos; pradininkas O. Kontas; 2. Lenkijoje — po 1863 m. kilęs visuomeninis literatūrinis sąjūdis, kaip reakcija į idealistinį romantizmą.
pliuralizmas [lot. pluralis — daugybinis]: 1. filos. koncepcija, aiškinanti, kad egzistuoja keli (arba daug) vienas nuo kito nepriklausomi būties pradai; 2. daugybiškumas.
platonizmas: 1. Platono (427—347 pr.m.e.) objektyviojo idealizmo filos. sistema; 2. grynai dvasinis potraukis.
-> pitagorizmas, VI—IV a. pr. m. e. filos. ir moksl. teorijos, skelbusios sielų kilnojimąsi, skaičių mistiką, matematikos kultą, dangaus sferų harmoniją; pradininkas gr. filosofas Pitagoras (apie 580—500 pr. m. e.).
pironizmas, Pirono Elidiečio (IV a. pr. m. e.) filos. doktrina, skelbianti skepticizmą.
perspektyvizmas [↗ perspektyva], filos. koncepcija, pagal kurią pažinimas yra priklausomas nuo pažįstančio žmogaus požiūrio, interesų, tikslų.
panteizmas [↗ pan… + gr. theos — dievas], filos. rel. pažiūra, sutapatinanti beasmenį dievą su gamta arba skelbianti, kad dievas egzistuoja gamtoje imanentiškai.
panlogizmas [↗ pan… + gr. logos — mintis, protas], idealistinė filos. koncepcija, tapatinanti būtį ir mąstymą, teigianti, kad gamtos ir visuomenės raida yra pasaulinio proto, absoliuto log. veikla.
-> organònas [gr. organon — įrankis, instrumentas, organas], moksl. pažinimo priemonė, pagrindas; filos. istorijoje — logika (aristotelininkai, F. Bekonas).
|
|
Naujausi komentarai