|
-> orfizmas: 1. filos. rel. doktrina (pagal tradiciją siejama su Orfėju), susijusi su mistiniu Dioniso kultu, skelbianti žmogaus prigimties dvilypumą, pomirtinio pasaulio ir metempsichozės koncepcijas; 2. XX a. 2 dešimtmečio modernistinės dailės kryptis, artima abstrakcionizmui; būdinga ryškių spalvų, šviesos efektų, ritmo akcentavimas.
organicizmas [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. filos. pažiūra, pagal kurią, visa gamta ar jos dalys sudaro pavienes struktūras, kurios tikslingai funkcionuoja ir vystosi panašiai kaip gyvas organizmas; 2. sociologijos kryptis, aiškinanti, kad visuomenė, būdama gamtos dalis, atlieka tas pačias funkcijas kaip ir aukštesnieji gyvūnai.
nominalizmas [↗ nominalus]: 1. vid. amžių filos. kryptis, teigianti, kad sąvokos (universalijos) tėra bendrieji vardai įv. daiktams ir jų savybėms žymėti; 2. buržuazinė pinigų teorija, neigianti jų prekinę prigimtį.
niajà [skr. taisyklė, kanonas, logika], viena iš 6 ortodoksinių indų filos. sistemų; susidarė II—IV a. pr. m. e.
-> nyčizmas, vok. filosofo F. Nyčės (Nietzsche; 1844—1900) ir jo pasekėjų filos. pažiūros.
neotomizmas [↗ neo… + ↗ tomizmas], XIX a. II pusės— XX a. tomizmas — oficiali dab. katalikybės filos. doktrina.
neoscholãstika [↗ neo… + ↗ scholastika], šiuolaikinės katalikiškosios filos. kryptys, kurių pagrindą sudaro patristikos ir vid. amžių scholastinės filosofijos metodai, sąvokos, problematika.
neohėgelizmas [↗ neo… + ↗ hėgelizmas], XIX a. pab.— XX a. pr. filos. kryptis, plėtojusi ir kritikavusi G. V. F. Hėgelio filos. koncepcijas.
neokantizmas [↗ neo… + ↗ kantizmas], filos. kryptis, plėtojusi I. Kanto idėjas; atsirado Vokietijoje XIX a. II pusėje.
-> neoplatonizmas [↗ neo… + ↗ platonizmas], idealistinė vėlyvosios antikos filos. kryptis, III—VI a. paplitusi Romos imperijoje.
|
|
Naujausi komentarai