Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Orfizmas

orfizmas: 1. filos. rel. doktrina (pagal tradiciją siejama su Orfėju), susijusi su mistiniu Dioniso kultu, skelbianti žmogaus prigimties dvilypumą, pomirtinio pasaulio ir metempsichozės koncepcijas; 2. XX a. 2 dešimtmečio modernistinės dailės kryptis, artima abstrakcionizmui; būdinga ryškių spalvų, šviesos efektų, ritmo akcentavimas.

Organicizmas

organicizmas [gr. organikos — įrankiu sukurtas]: 1. filos. pažiūra, pagal kurią, visa gamta ar jos dalys sudaro pavienes struktūras, kurios tikslingai funkcionuoja ir vystosi panašiai kaip gyvas organizmas; 2. sociologijos kryptis, aiškinanti, kad visuomenė, būdama gamtos dalis, atlieka tas pačias funkcijas kaip ir aukštesnieji gyvūnai.

Nominalizmas

nominalizmas [↗ nominalus]: 1. vid. amžių filos. kryptis, teigianti, kad sąvokos (universalijos) tėra bendrieji vardai įv. daiktams ir jų savybėms žymėti; 2. buržuazinė pinigų teorija, neigianti jų prekinę prigimtį.

Niaja

niajà [skr. taisyklė, kanonas, logika], viena iš 6 ortodoksinių indų filos. sistemų; susidarė II—IV a. pr. m. e.

Nyčizmas

nyčizmas, vok. filosofo F. Nyčės (Nietzsche; 1844—1900) ir jo pasekėjų filos. pažiūros.

Neotomizmas

neotomizmas [↗ neo… + ↗ tomizmas], XIX a. II pusės— XX a. tomizmas — oficiali dab. katalikybės filos. doktrina.

Neoscholastika

neoscholãstika [↗ neo… + ↗ scholastika], šiuolaikinės katalikiškosios filos. kryptys, kurių pagrindą sudaro patristikos ir vid. amžių scholastinės filosofijos metodai, sąvokos, problematika.

Neohėgelizmas

neohėgelizmas [↗ neo… + ↗ hėgelizmas], XIX a. pab.— XX a. pr. filos. kryptis, plėtojusi ir kritikavusi G. V. F. Hėgelio filos. koncepcijas.

Neokantizmas

neokantizmas [↗ neo… + ↗ kantizmas], filos. kryptis, plėtojusi I. Kanto idėjas; atsirado Vokietijoje XIX a. II pusėje.

Neoplatonizmas

neoplatonizmas [↗ neo… + ↗ platonizmas], idealistinė vėlyvosios antikos filos. kryptis, III—VI a. paplitusi Romos imperijoje.