|
-> metafizika [gr. (ta) meta (ta) physika — tai, kas seka po fizikos; taip buvo pavadinti Aristotelio kūriniai, pasirodę po jo „Fizikos”]: 1. kai kurių idealistinės filosofijos krypčių skiriama filos. dalis, tirianti vad. antjutiminius būties ir pažinimo pradus; 2. mąstymo metodas, atskleidžiantis reiškinius tik jų pastovumo ir mechaninių bei kiekybinių ryšių aspektu; 3. abstrakčios spekuliacijos, sudėtingi, bet tušti bendri samprotavimai, nesusieti su tikrove.
megãrikai, sen. graikų filos. mokykla, plėtojusi Sokrato etines pažiūras ir elėjiečių amžinos nekintamos būties doktriną; įkūrė Euklidas Megarietis (Eukleides Megareus) IV a. pr. m. e.
mazdakizmas [pagal judėjimo vadovo manikėjų dvasininko Mazdako vardą], rel. filos. kryptis, tapusi mazdakitų (valstiečių ir miesto varguomenės) judėjimo Sasanidų valstybėje V a. pab.—VI a. pr. ideologija; Δ propagavo savitarpio pagalbą, ragino kovoti prieš socialinę nelygybę.
materializmas [pranc. matérialisme < lot. materialis — daiktinis, medžiaginis]: 1. filos. kryptis, aiškinanti pasaulį kaip materialią tikrovę; sąmonę laiko tos tikrovės materialiu atspindžiu ir materialios veiklos funkcija; 2. visa ko vertinimas naudos, praktinio išskaičiavimo požiūriu.
-> madjãmika [skr. madhjamika — vidurinioji], pagrindinė mahajanos filos. mokykla; susiformavo II—IX a. Indijoje.
li: 1. kai kurių Tol. Rytų šalių ilgio vienetas; matmuo nuo milimetro dalių iki 500—650 mm; 2. ploto vienetas, lygus Kinijoje apie 6 m2, Vietname —0,04 m2; 3. masės vienetas, lygus 30—40 g; 4. filos. konfucianizmo etiketo, ritualo taisyklės; neokonfucianizme — dėsnis, visuotinis principas, suprantamas kaip aukščiausias idealus visa ko pradas, priešingas materialiajam pradui ci.
kontingentizmas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atsitinkantis], filos. pažiūra, atsitiktinumą laikanti visiška būtinumo priešybe; juo grindžiamas žmogaus gyvenimo baigtinumas, laisvės ir kūrybos galimybė.
kirėnáikai, sen. graikų filos. mokykla, skelbusi žinių reliatyvumą, hedonistinės etikos principus; įkūrė Aristipas Kirėnietis (Aristippos Kyrēnaikos; apie 435—355 pr. m. e.).
kinikai [gr. kynikoi], viena sokratiškųjų filos. mokyklų, gyvavusi V ar IV a. pr. m. e.—IV m. e. a.; aukščiausia dorybe laikė gyvenimą, atitinkantį prigimtį.
-> kategoremà [gr. katēgorēma — apibūdinimas, nurodymas], filos. žodis, turintis savarankišką reikšmę, nereikalaujantis papildymo, aiškus ir ne sakinyje.
|
|
Naujausi komentarai