Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Metafizika

metafizika [gr. (ta) meta (ta) physika — tai, kas seka po fizikos; taip buvo pavadinti Aristotelio kūriniai, pasirodę po jo „Fizikos”]: 1. kai kurių idealistinės filosofijos krypčių skiriama filos. dalis, tirianti vad. antjutiminius būties ir pažinimo pradus; 2. mąstymo metodas, atskleidžiantis reiškinius tik jų pastovumo ir mechaninių bei kiekybinių ryšių aspektu; 3. abstrakčios spekuliacijos, sudėtingi, bet tušti bendri samprotavimai, nesusieti su tikrove.

Megarikai

megãrikai, sen. graikų filos. mokykla, plėtojusi Sokrato etines pažiūras ir elėjiečių amžinos nekintamos būties doktriną; įkūrė Euklidas Megarietis (Eukleides Megareus) IV a. pr. m. e.

Mazdakizmas

mazdakizmas [pagal judėjimo vadovo manikėjų dvasininko Mazdako vardą], rel. filos. kryptis, tapusi mazdakitų (valstiečių ir miesto varguomenės) judėjimo Sasanidų valstybėje V a. pab.—VI a. pr. ideologija; Δ propagavo savitarpio pagalbą, ragino kovoti prieš socialinę nelygybę.

Materializmas

materializmas [pranc. matérialisme < lot. materialis — daiktinis, medžiaginis]: 1. filos. kryptis, aiškinanti pasaulį kaip materialią tikrovę; sąmonę laiko tos tikrovės materialiu atspindžiu ir materialios veiklos funkcija; 2. visa ko vertinimas naudos, praktinio išskaičiavimo požiūriu.

Madjamika

madjãmika [skr. madhjamika — vidurinioji], pagrindinė mahajanos filos. mokykla; susiformavo II—IX a. Indijoje.

Li

li: 1. kai kurių Tol. Rytų šalių ilgio vienetas; matmuo nuo milimetro dalių iki 500—650 mm; 2. ploto vienetas, lygus Kinijoje apie 6 m2, Vietname —0,04 m2; 3. masės vienetas, lygus 30—40 g; 4. filos. konfucianizmo etiketo, ritualo taisyklės; neokonfucianizme — dėsnis, visuotinis principas, suprantamas kaip aukščiausias idealus visa ko pradas, priešingas materialiajam pradui ci.

Kontingentizmas

kontingentizmas [lot. contingens (kilm. contingentis) — atsitinkantis], filos. pažiūra, atsitiktinumą laikanti visiška būtinumo priešybe; juo grindžiamas žmogaus gyvenimo baigtinumas, laisvės ir kūrybos galimybė.

Kirėnaikai

kirėnáikai, sen. graikų filos. mokykla, skelbusi žinių reliatyvumą, hedonistinės etikos principus; įkūrė Aristipas Kirėnietis (Aristippos Kyrēnaikos; apie 435—355 pr. m. e.).

Kinikai

kinikai [gr. kynikoi], viena sokratiškųjų filos. mokyklų, gyvavusi V ar IV a. pr. m. e.—IV m. e. a.; aukščiausia dorybe laikė gyvenimą, atitinkantį prigimtį.

Kategorema

kategoremà [gr. katēgorēma — apibūdinimas, nurodymas], filos. žodis, turintis savarankišką reikšmę, nereikalaujantis papildymo, aiškus ir ne sakinyje.