kineziterãpija [gr. kinēsis — judėjimas + ↗ terapija], gydymas judėjimu, judesiu (fiz. pratimais, gydomąja gimnastika, masažu).
|
||||
kineziterãpija [gr. kinēsis — judėjimas + ↗ terapija], gydymas judėjimu, judesiu (fiz. pratimais, gydomąja gimnastika, masažu). káustika [gr. kaustikos — deginantis], fiz. paviršius, kuriame dėl optinės sistemos aberacijų kertasi 2 gretimi iš vieno taško išėję ir sistemoje lūžę ar nuo jos atsispindėję šviesos spinduliai. katodofosforesceñcija [↗ katodas + ↗ fosforescencija], fiz. fosforescencija, kurią sužadina elektronų (katodinių spindulių) srautas. katòptrika [gr. katoptrikos — atsispindintis], fiz. psn. mokslas, tiriantis šviesos atspindį nuo veidrodinių paviršių. katakáustika [gr. kata — prieš + ↗ kaustika], fiz. paviršius (kaustika), kurį dėl sferinės aberacijos sudaro 2 gretimi iš vieno taško išėję ir nuo įgaubto veidrodžio atsispindėję šviesos spinduliai. katagenèzė [gr. kata — prieš, žemyn + ↗ …genezė]: 1. biol. evoliucijos kryptis — regresyvus organizmų vystymasis, ppr. susijęs su perėjimu prie nejudraus arba slapto, pvz., apvalkale, gyvenimo; 2. geol. Žemės plutos nuosėdinių uolienų fiz. ir chem. kitimas žemoje temperatūroje ir žemame slėgyje. karotãžas [pranc. carottage], geofiziniai gręžinių tyrimo metodai, pagrįsti uolienų fiz. savybių tyrimais. kanònin‖is [↗ kanonas], fiz. susijęs su paprasčiausia arba svarbiausia funkcijos, lygties, taisyklės forma, pvz., ~ės lygtys. kanãl‖as [lot. canalis — vamzdis, latakas]: 1. taisyklingos formos dirbtinė atvira vaga vandeniui be slėgio tekėti; 2. ertmė ko nors viduje; 3. ertmė, įrenginys, įtaisas kam nors praleisti, perduoti, pvz., šaunamojo ginklo vamzdžio Δ, vandens Δ, informacijos Δ; 4. informacijos perdavimo įtaisas skaičiavimo mašinoje tarp jos įrenginių, kibernetinėje sistemoje — tarp jos objektų; 5. fiz. brand. reaktoriaus aktyvioji zona, kurioje yra šilumą išskiriantis elementas (šilumnešis); tarp ~ų yra neutronų lėtiklis (moderatorius); 6. fiz. įsivaizduojamas plyšys tarp kristalo atomų lygiagrečių plokštumų ar atomų gretimų eilių; judėdamos tokiu ~u, elektringosios dalelės tik slystamai susiduria su atomais, ir jų impulsas beveik nekinta. kãmera [lot. camera — skliautas, kambarys, palata]: 1. techn. uždara erdvė pastate, prietaise, mašinoje, pvz., variklio degimo Δ, padangos Δ, kamuolio Δ; 2. kalinių kambarys kalėjime; 3. frankų karalių valstybės iždinė, vėliau įstaiga, tvarkiusi karaliaus pajamas; 4. ksb. neilgas, bet platus požeminis kasinys, kuriame įrengiamos patalpos; 5. įtaisas, kurio ertmėje kas nors vyksta, pvz., filmavimo Δ; 6. fiz. prietaisas elementariosioms dalelėms ir kosm. spinduliams stebėti ir tirti, pvz., burbuliukų Δ; 7. švininis aparatas sieros rūgščiai gaminti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai