enantiotròpija [enantios + gr. tropos — kryptis], fiz. to paties chem. elemento ar junginio vienos modifikacijos virtimas kita ir atvirkščiai.
|
||||
enantiotròpija [enantios + gr. tropos — kryptis], fiz. to paties chem. elemento ar junginio vienos modifikacijos virtimas kita ir atvirkščiai. emitúoti [lot. emittere — išspinduliuoti, išleisti]: 1. fiz. išspinduliuoti, skleisti; 2. leisti į apyvartą pinigus ir vertybinius popierius. elektronogrãf‖as [↗ elektronas + ↗ …grafas], fiz. vakuuminis elektroninis optinis prietaisas; juo registruojami fotoelektronai, kuriuos greitina paties ~o elektrostatinis laukas, o fokusuoja magn. laukas. ekviparticij‖a [aequus + lot. partitio — paskirstymas], chem. fiz. vienodas pasiskirstymas, pvz., ~os dėsnis (vienodo pasiskirstymo dėsnis). ekspozicija [lot. expositio — išdėstymas, paaiškinimas]: 1. pagal tam tikrą sistemą atrinkti daiktai, meno kūriniai, išdėstyti parodoje, muziejuje ar kitoje specialiai įrengtoje vietoje; 2. lit. kūrinio pradinė dalis, kurioje parodoma pradinė situacija, informuojama apie veiksmo aplinkybes, pagrindines konflikto jėgas; 3. muz. temos (temų) pirmasis pateikimas (sonatos I dalis, fugos pradžiai); 4. fiz. dydis, lygus paviršiaus energinio apšviestumo ir švitinimo trukmės sandaugai (energinė, arba spindulinė, Δ); tarptautinės vienetų sistemos vienetas — džaulis kvadratiniam metrui (J/m2); 5. fiz. apšvieta — dydis, lygus šviesai jautrios medžiagos apšviestumo ir švitinimo trukmės sandaugai (šviesos Δ); tarptautinės vienetų sistemos vienetas liukssekundė; 6. organizmo būsena, per kurią jį gali paveikti bet kuris veiksnys; 7. laikotarpis, per kurį leidžiama veikti organizmą kuriam nors veiksniui, pvz., rentgeno spinduliams; 8. geomorf. išsidėstymas, padėtis, pvz., šlaitų Δ. ekskliùzija [lot. exclusio — išmetimas, išskyrimas]: 1. fiz. šalutinių krūvininkų šalinimas per puslaidininkių elektroninę skylinę ar metalo ir puslaidininkio tūrio; 2. med. organo veiklos sustabdymas; 3. ligos atmetimas diagnozuojant. egzoelektrònas [↗ egzo… + ↗ elektronas], fiz. elektronas, emituotas iš medžiagos paviršinio sluoksnio. efèktinis [↗ efektas] fiz., techn.: 1. duodantis, sukeliantis efektą; 2. tikrasis, realusis, paveikusis; duodantis apčiuopiamus rezultatus. efèktas [lot. effectus — įvykdymas; poveikis; rezultatas]: 1. kurios nors priežasties, jėgos veikimo padarinys, veiklos, pastangų rezultatas; 2. didelis įspūdis, poveikis; 3. fiz., chem., biol. reiškinys, ypač svarbus gamtos mokslui, pažinimui. dublètas [pranc. doublet < double — dvigubas, dvilypis]: 1. antras kurio nors daikto egzempliorius; vienas iš 2 vienodų daiktų; 2. suklastotas brangakmenis, suklijuotas iš 2 dalių, kurių tik viršutinioji yra tikras brangakmenis; 3. fiz. energijos lygmenų ar termų grupė, sudaryta iš 2 artimų lygmenų; 4. atomų (arba jonų), turinčių 1 valentinį elektroną, spektro linijų grupė iš 2 labai artimų linijų; 5. ↗ dupletas (2). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai