termoelektrà [↗ termo… + ↗ elektra], vienalyčiame laidininke vykstantys fiz. reiškiniai, kuriuos sukelia susiję šiluminiai ir elektriniai procesai.
|
||||
termoelektrà [↗ termo… + ↗ elektra], vienalyčiame laidininke vykstantys fiz. reiškiniai, kuriuos sukelia susiję šiluminiai ir elektriniai procesai. termalizãcija [pranc. thermal < gr. termos – šiltas, karštas], fiz. neutronų sulėtinimas iki aplinkos dalelių šiluminio judėjimo energijos. telemètrija [↗ tele… + ↗ …metrija], telematavimai — fiz. dydžių matavimas per nuotolį ir rezultatų perdavimas telemechanikos priemonėmis. tautochrònė [gr. tauto — tas pats + chronos — laikas], fiz. svorio veikiamo materialaus taško svyravimo trajektorija, kai svyravimo trukmė nepriklauso nuo amplitudės. superpozicija [lot. superpositio — uždėjimas ant viršaus], fiz. su(si)dėjimas, su(si)klojimas vienas ant kito, su(si)darymas iš kelių elementų. sublimãtas [lot. sublimatus — pakeltas į viršų, išaukštintas]: 1. fiz. sublimacijos produktas; 2. chem. gyvsidabrio dichloridas; stiprūs nuodai. stratifikãcija [lot. stratum — sluoksnis + facio — darau]: 1. vertikalusis temperatūros pasiskirstymas atmosferoje; 2. geol. kūno dalių padėtis (išsidėstymas) vertikaliajame pjūvyje, susisluoksniavimas; 3. hidrologijoje — vertikalusis vandens sluoksnių pasiskirstymas pagal fiz. savybes; 4. augalų sėklų dygimo spartinimas, prieš sėją laikant jas drėgname smėlyje, žemesnės arba normalios temperatūros sąlygomis; 5. burž. sociologijoje — visuomenės susiskaidymas į socialinius sluoksnius (vad. stratus) pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmokestį ir pan. standártas [angl. standard – norma, pavyzdys], norma, pavyzdys; sutartas, nustatytas matas, pagrindas: 1. standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai, metodams, sąvokoms, simboliams arba kt. objektams; 2. tipinis gaminys, atitinkantis tam tikras kokybės, chem. sudėties, fiz. savybių, mato, masės ir kt. sąlygas. stacionarùs: 1. turintis nuolatinę administraciją ir patalpas; 2. neperkeliamas, nejudamai įtvirtintas; 3. pastovus, nejudamas, esantis vietoje; 4. fiz. nekintantis laiko atžvilgiu, nuostovus, pvz., Δ laukas (nekintantis per tam tikrą laiko tarpą). simètrija [gr. symmetria — atitikimas]: 1. dalių, esančių priešingose skiriančiosios linijos arba centro pusėse, atitikimas pagal dydį, formą ir padėtį; tvarkingas išdėstymas, pasižymintis taisyklingumu ir proporcijų analogiškumu; 2. fiz. sistemos erdvinis arba jos fiz. dėsnius išreiškiančių matematinių struktūrų taisyklingumas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai