aeronòmija [↗ aero… + gr. nomos — dėsnis], mokslas apie aukštųjų atmosferos sluoksnių (mezosferos ir egzosferos) fiz. ir chem. procesus.
|
||||
aeronòmija [↗ aero… + gr. nomos — dėsnis], mokslas apie aukštųjų atmosferos sluoksnių (mezosferos ir egzosferos) fiz. ir chem. procesus. aerològija [↗ aero + ↗ …logija], mokslas apie laisvosios atmosferos fiz. procesus ir reiškinius. aberãcija [lot. aberratio — nukrypimas]: 1. fiz. optiniais prietaisais gaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti, spalvotų kontūrų); 2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos šaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito atžvilgiu; 3. biol. individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo; 4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradę, trūkus visai chromosomai (chromosominė Δ) arba tik chromatidei (chromatidinė Δ); 5. med. nukrypimas, netaisyklingumas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai