Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Selenofizika

selenofizika [↗ seleno… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis Mėnulio fiz. savybes ir reiškinius.

Sekstetas

sekstèt‖as [it. sestetto < lot. sex — šeši]: 1. 6 muz. atlikėjų (vokalistų, instrumentininkų) ansamblis; 2. muz. kūrinys (arba jo dalis) 6 atlikėjams; labiausiai paplitę styginių ir pučiamųjų instrumentų ~ai; 3. fiz. 6 elementariųjų dalelių izotopinis multipletas.

Rezonansas

rezonánsas [pranc. résonance < lot. resonans — aidintis, atsiliepiantis]: 1. fiz. priverstinių virpesių amplitudės padidėjimas virpesių sistemoje, kai ją veikiančios išorinės žadinančiosios jėgos dažnis lygus sistemos savųjų virpesių dažniui; 2. geras girdimumas, muz. skambėjimas patalpoje; 3. fiz. labai trumpos (10¯²³ s) gyvavimo trukmės hadronas; 4*. atgarsis, pritarimas, susidomėjimas.

Rekristalizacija

rekristalizãcija [↗ re… + ↗ kristalizacija], fiz. naujų polikristalo kristalitų susidarymas ir augimas iš gretimų tos pačios fazės kristalitų.

Rekombinacija

rekombinãcija [↗ re… + ↗ kombinacija]: 1. pertvarkymas, ko nors išdėstymas naujai; 2. fiz. reiškinys, atvirkščias jonizacijai — įvairiaženklių laisvųjų krūvininkų susijungimas po jų susidūrimo; 3. tėvinių individų gen. medžiagos pasiskirstymas palikuonyse.

Regeneracija

regenerãcija [lot. regeneratio < atgaivinimas, atnaujinimas]: 1. biol. organizmų savybė atkurti susidėvėjusius arba pažeistus audinius, organus, kūno dalis, kartais ir visą organizmą iš jo dalies; 2. chem. medžiagos, pakitusios dėl chem. ar fiz. veiksnių, pradinės būsenos atkūrimas, pvz., iš fot. medžiagų atliekų regeneruojamas (išgaunamas) sidabras; 3. techn. panaudotų gamybos produktų pavertimas pradiniais produktais; 4. sunykusio statinio ar jo dalių atnaujinimas; statinio atstatymas pagal išlikusį fragmentą.

Reaktorius

reãktorius [↗ re… + lot. actor — veikiantysis]: 1. fiz. (branduolinis Δ) —įrenginys, kuriame vyksta valdomoji sunkiųjų elementų branduolių dalijimosi arba lengvųjų elementų branduolių jungimosi (sintezės) reakcija; 2. chem. aparatas, kuriame vyksta chem. reakcija.

Reakcija

reãkcija [↗ re… + lot. actio — veiksmas]: 1. veiksmas, reiškinys, procesas, atsirandantis kaip atsakas į kurį nors poveikį; atoveikis; 2. būsenos (būklės), kokybės, sudėties kitimas, dažn. staigus, pvz., branduolinė Δ, cheminė Δ; 3. mech. vienodo didumo, bet priešingos krypties jėga negu kūną veikianti jėga; 4. organizmo arba jo dalių atoveikis į vidinius ar išorinius poveikius, dirgiklius; 5. eksperimentinis tyrimas biol., chem. arba fiz. veiksniais, pvz., alerginė Δ, imuninė Δ, eritrocitų nusėdimo greičio Δ; 6. pastangos išsaugoti arba grąžinti atgyvenusią socialinę tvarką, priešinimasis visuomenės pažangai; patys pažangos priešininkai.

Radiotelemetrija

radiotelemètrija [↗ radio… + ↗ telemetrija], fiz. dydžių matavimo rezultatų perdavimas radijo ryšiu.

Radiometrija

radiomètrija [↗ radio… + ↗ …metrija]: 1. fiz. dydžių, kurie apibūdina įv. rūšių spinduliavimo (akustinio, šviesos, jonizuojančiojo) šaltinius ir patį spinduliavimą, matavimas; 2. naudingųjų iškasenų paieškos metodas, pagrįstas gamtinio radioaktyvumo matavimu.