radiofizika [↗ radio… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis radijo dažnio virpesių ir bangų žadinimą, stiprinimo, sklidimo, priėmimo fiz. procesus, virpesių ir bangų sąveiką su krūvininkais vakuume, dujose, kietuosiuose kūnuose.
|
||||
radiofizika [↗ radio… + ↗ fizika], mokslas, tiriantis radijo dažnio virpesių ir bangų žadinimą, stiprinimo, sklidimo, priėmimo fiz. procesus, virpesių ir bangų sąveiką su krūvininkais vakuume, dujose, kietuosiuose kūnuose. pulsãcija [lot. pulsatio — stūmimas, smūgis]: 1. fiz. dydžio periodinis kitimas; 2. astr. nestacionarių žvaigždžių matmenų periodiškas kitimas (plėtimasis ir traukimasis). pozitrònis, fiz. sistema, susidedanti iš pozitrono ir elektrono. potenciãlin‖is [↗ potencialas]: 1. fiz. ~ė jėga — jėga, kurios darbas priklauso tik nuo jos veikiamo materialiojo taško pradinės ir galinės padėties erdvėje ir nepriklauso nuo šio taško trajektorijos ir judėjimo dėsnio. politròpė [↗ poli… gr. tropē — posūkis, kryptis], fiz. pastovios šiluminės talpos būsenų kreivė, pvz., adiabatė (šiluminė talpa lygi nuliui), izotermė (šiluminė talpa lygi begalybei). politròpinis, fiz. susijęs su sistemos būsenos kitimu šiluminės talpos pastovumo sąlygomis, pvz., Δ procesas. põliškas [↗ polius], fiz. turintis du priešingų savybių taškus — polius. poliarònas [↗ polia(rizacija) + ↗ (elekt)ronas], fiz. kvazidalelė; surištoji elektrono (arba skylės) ir išilginio optinio fonono būsena. planetològija [↗ planeto… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis Saulės sistemos planetų ir jų atmosferų fiz. savybes. pjezomagnètikas [↗ pjezo… + ↗ magnetikas], fiz. medžiaga, įmagnetėjanti dėl išorinio slėgio. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai