perfùzija [lot. perfusio — perliejimas], fiziol. tirpalo, kraujo, jo pakaitalo arba kt. skysčio leidimas organo, kūno dalies arba viso organizmo kraujagyslėmis.
|
||||
perfùzija [lot. perfusio — perliejimas], fiziol. tirpalo, kraujo, jo pakaitalo arba kt. skysčio leidimas organo, kūno dalies arba viso organizmo kraujagyslėmis. osmoreguliãcija [gr. ōsmos — postūmis, slėgimas + ↗ reguliacija], fiz., chem. ir fiziol. procesai, kuriais palaikomas santykiškai pastovus organizmo vidinės terpės (kraujo, limfos, viduląstelinio skysčio) slėgis. neurohumorãlin‖is [↗ neuro… + ↗ humoralinis], nervinis ir humoralinis; ~ė reguliacija — organizmo fiziol. ir biochem. procesų koordinavimas — bendra nervų sistemos ir biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų, hormonoidų, mediatorių) veikla. motòrin‖is: 1. varomas variklio; 2. fiziol. judinamasis, pvz., ~ė nervinė skaidula, galvos smegenų ~iai centrai. mechanorecèpcija [mēchanē + ↗ recepcija], fiziol. mech. dirgiklių energijos priėmimas ir pavertimas nerviniu impulsu. lateñtinis [lot. latens (kilm. latentis) — paslėptas, nematomas], slaptas, nematomas, išoriškai nepasireiškiantis: 1. fiziol. Δ laikotarpis — laikas nuo ląstelės, organo arba viso organizmo dirginimo pradžios iki atsako pradžios; 2. fot. neišryškintas, pvz., Δ atvaizdas eksponuotoje neryškintoje fot. medžiagoje. labilùmas [↗ labilus]: 1. fiz. nepastovumas, pvz., mech. sistemos Δ; 2. fiziol. funkcinis paslankumas — greitis, kuriuo biol. sistemų (ląstelių, audinių, organų) funkcijos atsinaujina po ankstesnių reakcijų ir pasirengia naujoms. koncentrãcija [angl. concentration < lot. com — su, kartu + centrum — centras]: 1. sukaupimas, sutelkimas, sutirštinimas; 2. chem. fiz. chem. sistemos (mišinio, tirpalo, lydalo) vieno komponento kiekio ir sistemos tūrio arba komponento masės ir sistemos tūrio santykis; 3. fiz. sistemos dalelių skaičiaus ir tūrio santykis; 4. ksb. naudingosios iškasenos vertingo komponento sukaupimas (sodrinimas), kad techniškai būtų įmanoma ir ekonomiškai apsimokėtų naudingąją iškaseną toliau apdirbti; 5. fiziol. jaudinimo arba slopinimo, anksčiau paplitusio (iradiacija) galvos smegenų žievėje, susitelkimas pradinio atsiradimo vietoje. kimogrãfas [gr. kyma — banga, bangavimas + ↗…grafas], prietaisas fiziol. procesams, pvz., kvėpavimui, širdies plakimui, grafiškai registruoti. kalorimètrija [↗ kalori… + ↗ …metrija], fiziol. organizmo atpalaiduojamo per tam tikrą laiko tarpą šilumos kiekio matavimas, |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai