ejakuliãcija [lot. ejaculatio — išmetimas, išsiveržimas], fiziol. sėklos išmetimas iš vyro lyties organo.
|
||||
ejakuliãcija [lot. ejaculatio — išmetimas, išsiveržimas], fiziol. sėklos išmetimas iš vyro lyties organo. dominántė [lot. dominans (kilm. dominantis) — viešpataujantis]: 1. pagrindinis, vyraujantis bruožas, idėja, požymis, elementas; 2. heptatoninės muz. dermės garsaeilio V laipsnis; šį laipsnį turintis akordas; 3. sinonimų grupės žodis, turintis pagr. reikšmę; 4. fiziol. centrinėje nervų sistemoje laikinai vyraujantis jaudinimo židinys, slopinantis gretimų nervinių centrų veiklą; 5. mat. tam tikras topologinės erdvės poerdvis. disfùnkcija [↗ dis… + ↗ funkcija], fiziol. audinio, organo arba organų sistemos funkcijos sutrikimas. deprèsija1 [lot. depressio—prislėgtumas, slopinimas]: 1. med. prislėgtos psichikos būsena, kuriai būdinga prasta nuotaika, mąstymo ir judesių slopinimas; 2. fiziol. tam tikros smegenų elektrinio aktyvumo rūšies, pvz., α ritmo, nuslopinimas; nustatoma elektroencefalografu; 3. ek. kapitalistinio ciklo fazė, einanti po perprodukcijos krizės; gamybos smukimas. dèpas [pranc. dépôt]: 1. transporto įmonė, kurioje laikomi, remontuojami lokomotyvai, geležinkelio arba metropoliteno vagonai, tramvajai, troleibusai; 2. gaisrinė; 3. draudimo įmokų dalis, pasiliekama, perdraudžiant turtą; 4. fiziol. sankaupa, telkinys; kraujo Δ — žmogaus ir aukštesniųjų gyvūnų organai (blužnis, kepenys, oda), kuriuose susitelkia kraujotakoje nedalyvaujantis rezervinis kraujas, panaudojamas tik būtinu atveju, pvz., dirbant intensyvų fizinį darbą; 5. psn. valstybinis arklių veislininkystės punktas (dabar žirgynas). decerebrãcija [↗ de… + lot. cerebrum — galvos smegenys], fiziol. smegenų pašalinimas arba atskyrimas — galvos smegenų kamieno perpjovimas tarp keturkalnio priekinių ir užpakalinių gumburų; Δ daroma, tiriant žinduolių centrinės nervų sistemos veiklą. chronãksija [gr. chronos — laikas + axia — vertė], fiziol. trumpiausias laikas, per kurį nuolatinė el. srovė, dvigubai stipresnė už slenkstinę, turi veikti organizmo ląstelę arba audinį, kad sukeltų fiziol. reakciją. angiostòmija [↗ angio… + gr. stoma — anga], fiziol. kaniulės įauginimas j kraujagyslę, kad būtų galima ilgai trunkančio bandymo metu periodiškai paimti tyrimui kraujo. analizãtoriai, fiziol. žmogaus ir gyvūnų funkcinės sistemos, pvz., jutimų organai, priimančios ir analizuojančios organizmo vidaus ir išorės dirginimus. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai