spektrogrãfas [↗ spektro… + ↗ …grafas], prietaisas spektrui sudaryti ir registruoti fot. plokštele, elektroniniu optiniu keitikliu.
|
||||
spektrogrãfas [↗ spektro… + ↗ …grafas], prietaisas spektrui sudaryti ir registruoti fot. plokštele, elektroniniu optiniu keitikliu. soliarizãcija [pranc. solarisation < lot. solaris — saulėtas]: 1. fot. atvaizdo inversija (negatyvo virsmas pozityvu) tose fot. medžiagos vietose, kurias paveikia labai stipri šviesa; 2. med. švitinimas saulės spinduliais. sensitogramà [sensitivus + ↗ …grama], sensitometru apšviesta ir išryškinta fot. medžiaga, kurioje pajuodimo optinis tankis kinta pakopomis arba tolydžiai. sensitomètrija [sensitivus + ↗ …metrija], fot. medžiaga kokybės rodiklių (jautrumo, kontrastiškumo, vualio, optinio tankio) matavimas. sensibilizãcija [↗ sensibilus], jautrinimas, jautrėjimas: 1. organizmo jautrumo kartotiniam svetimų medžiagų poveikiui padidėjimas arba padidinimas; 2. fot. medžiagų jautrumo šviesai padidinimas arba jautrios spektrinės srities praplėtimas sensibilizatoriais; 3. plokščiaspaudės formai pagaminti skirtos metalinės plokštelės paviršiaus parengtinis chem. apdorojimas. sensibilizãtorius, jautrinanti medžiaga, pvz., fot. medžiagos jautrumą šviesai didinanti arba jautrumo spektrinę sritį praplečianti medžiaga. rezolvomètras [lot. resolvo — išrišu, išpainioju+ ↗ …metras], prietaisas fot. medžiagos skiriamajai gebai matuoti; gebamatis. regrèsija [lot. regresio — judėjimas atgal]: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio vidurkio priklausomybės nuo kt. dydžio (kelių dydžių) išraiška; 2. posakis, kurio antroje pusėje tais pačiais (ar panašiais) žodžiais reiškiama priešinga mintis, negu pirmoje, pvz., „valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume“; 3. lingv. tarimo ypatybė — grįžimas prie anksčiau buvusio tarimo, pvz., pranc. žodyje „ours“ kartais girdimas; 4. geol. ilgalaikis jūros vandens atsitraukimas nuo krantų; jūros Δ; 5. nematomojo (latentinio) atvaizdo savaiminis išnykimas, ilgai laikant eksponuotą, bet neryškintą fot. medžiagą. regenerãcija [lot. regeneratio < atgaivinimas, atnaujinimas]: 1. biol. organizmų savybė atkurti susidėvėjusius arba pažeistus audinius, organus, kūno dalis, kartais ir visą organizmą iš jo dalies; 2. chem. medžiagos, pakitusios dėl chem. ar fiz. veiksnių, pradinės būsenos atkūrimas, pvz., iš fot. medžiagų atliekų regeneruojamas (išgaunamas) sidabras; 3. techn. panaudotų gamybos produktų pavertimas pradiniais produktais; 4. sunykusio statinio ar jo dalių atnaujinimas; statinio atstatymas pagal išlikusį fragmentą. refleksogrãfija [↗ refleksas + ↗ …grafija], greitas neskaidrių originalų fotokopijavimas, suglaudžiant originalą su refleksinio fot. popieriaus emulsija. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai