|
-> transliãcija [lot. translatio – pernešimas, perdavimas]: 1. nestudijinių televizijos, radijo laidų (tiesiog iš įvykio vietos – koncertų salės, stadiono ir pan.) arba tarpmiestinio ryšio linijomis ateinančių iš kt. miestų programų perdavimas per vietines televizijos ar radijo stotis; pati perduodama programa; 2. el. signalų priėmimas ir jų perdavimas imtuvo kryptimi tarpiniuose ryšių trakto punktuose; 3. biol. baltymų polipeptidinių grandinių biosintezė gyvosiose sistemose, kurios metu informacinė ribonukleino rūgštis perduoda gen. informaciją, esančią jos nukleotidų sekoje; 4. fiz. arba mat. objekto slinkimas erdvėje (visi objekto taškai slenka lygiagrečiai vienas su kitu).
transkripcija [lot. transcriptio – perrašymas], lingv.: 1. kalbos elementų (garsų, fonemų) tikslus užrašymas spec. raštu, naudojant dirbtines ar iš kt. abėcėlių paimtas raides, diakritinius ženklus, pvz., „[k`ir·zdawō]“ – kirsdavo; 2. kt. kalbų tikrinių vardų, geogr. pavadinimų ir mokslo terminų perteikimas savos kalbos raidėmis; 3. muz. kūrinio pritaikymas kitokiam atlikimui, negu jis parašytas; Δ yra laisvesnė už aranžuotę (gali būti labiau nutolusi nuo originalo); 4. biol. gen. informacijos (esančios dezoksiribonukleino rūgšties azotinių bazių sekoje) perrašymas – ribonukleino rūgšties molekulės.
transformãcija [lot. transformatio], pavertimas, pavirtimas, keitimas, per(si)tvarkymas, per(si)formavimas: 1. kintamosios el. srovės įtampos sumažinimas arba padidinimas transformatoriumi; 2. mat. abipus vienareikšmis aibės atvaizdis į tą pačią arba kt. aibę; 3. biol. gen. informacijos patekimas į ląstelę su svetima dezoksiribonukleino rūgštimi; 4. lingv. morfemų, žodžių arba žodžių klasių junginių keitimas, kuriuo iš vienos konstrukcijos galima gauti kt. konstrukcijas, pvz., aktyvo pakeitimas pasyvu („statybininkai statė namą“ ir „namas buvo pastatytas statybininkų“); 5. aktoriaus pasivertimas, persikūnijimas; viena vaidmens kūrimo priemonių; 6. cirko arba teatro numeris pagrįstas greitu artisto išvaizdos (peruko, grimo, kostiumo, balso) pakeitimu.
tòpkrosas [angl. top-cross], selekcijos metodas – vyriškojo individo (gauto iš indbrydigo) kryžminimas su nevienalyte gen. požiūriu populiacija.
-> rekombinãcija [↗ re… + ↗ kombinacija]: 1. pertvarkymas, ko nors išdėstymas naujai; 2. fiz. reiškinys, atvirkščias jonizacijai — įvairiaženklių laisvųjų krūvininkų susijungimas po jų susidūrimo; 3. tėvinių individų gen. medžiagos pasiskirstymas palikuonyse.
polimèrija [gr. polymereia — daugialypiškumas]: 1. sudėtingumas, gausumas; 2. chem. junginių molekulių gebėjimas jungtis į grandinę ir sudaryti didelės molekulinės masės naujų savybių chem. junginį — polimerą; 3. gen. organizmo vieno požymio priklausomybė nuo kelių nealelinių genų.
ploidiškùmas [gr. ploos — kartotinis + eidos — pavidalas], gen. skaičius, rodantis, kiek kartų yra padaugėję chromosomų rinkinių individo ląstelių branduoliuose.
episomà [↗ epi… + gr. sōma — kūnas], papildoma, savarankiška ląstelės gen. struktūra, kuri patenka į ląstelę dėl infekcijos arba ląstelėms konjuguojant.
|
|
Naujausi komentarai