Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Zona

zonà [gr. zōnē — juosta]: 1. mat. rutulio paviršiaus juosta, esanti tarp 2 lygiagrečių apskritimų; 2. geogr. žemynų skirstymo terit. vienetas — geogr. juostos dalis, sąlygojama šilumos ir drėgmės derinio; 3. tam tikras plotas, rajonas, turintis adm., geogr. ar kt. bendrybių, pvz., pasienio Δ; 4. vieta, kurioje vyksta tam tikri reiškiniai, kuri turi tam tikrų ypatybių; pvz., tylos Δ (joje negirdimas stiprus garsas), branduolinio reaktoriaus aktyvioji Δ (joje vyksta valdomoji branduolinė reakcija); 5. kristalografijoje — kristalo sienų, susikertančių lygiagrečiomis briaunomis, visuma.

Vikarinis

vikãrin‖is [lot. vicarius — ką nors pakeičiantis, pavaduojantis], ~ės rūšys — sistematiškai artimos augalų ir gyvūnų rūšys, turinčios atskirus arealus (geogr. vikariatai) arba paplitusios to paties arealo tam tikrose dalyse, kur skirtingos ekologinės sąlygos (ekologiniai vikariatai).

Transkripcija

transkripcija [lot. transcriptio – perrašymas], lingv.: 1. kalbos elementų (garsų, fonemų) tikslus užrašymas spec. raštu, naudojant dirbtines ar iš kt. abėcėlių paimtas raides, diakritinius ženklus, pvz., „[k`ir·zdawō]“ – kirsdavo; 2. kt. kalbų tikrinių vardų, geogr. pavadinimų ir mokslo terminų perteikimas savos kalbos raidėmis; 3. muz. kūrinio pritaikymas kitokiam atlikimui, negu jis parašytas; Δ yra laisvesnė už aranžuotę (gali būti labiau nutolusi nuo originalo); 4. biol. gen. informacijos (esančios dezoksiribonukleino rūgšties azotinių bazių sekoje) perrašymas – ribonukleino rūgšties molekulės.

Toponimija

toponìmija [topos + gr. onyma — vardas], lingv. tikriniai vietų ir kt. geogr. objektų vardai; vietovardžiai.

Šelfas

šèlfas [angl. shelf — lentyna], geogr. seklus jūros arba vandenyno dugno pakraštinis ruožas, juosiantis žemynus, giliau pereinantis į žemyninį šlaitą.

Subtropikai

subtròpikai [↗ sub… + ↗ tropikai], subtropinės geogr. juostos.

Subtropinis

subtròpinis [↗ sub… + ↗ tropinis], esantis netoli atogrąžų (tropikų), priklausantis geogr. juostai, esančiai tarp atogrąžų (tropinės) juostos ir vidutinių platumų juostos.

Subkontinentas

subkontineñtas [↗ sub… + ↗ kontinentas], žemyno dalis, turinti ryškias geogr. ribas ir savitas geogr. sąlygas.

Sociogeografija

sociogeogrãfija [lot. societas — visuomenė + ↗ geografija], sociologinė teorija, aiškinanti, kad geogr. padėtis sąlygojanti tautų, kultūrų raidą, bruožus.

Rektascensija

rektasceñsija [lot. rectus — tiesus, status + ascensio — užkopimas], astr. koordinatė (kampas tarp pavasario lygiadienio taško ir šviesulio deklinacijų apskritimo susikirtimo su dangaus pusiauju taško), analogiška geogr. ilgumai.