Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Masyvas

masỹvas [pranc. massif — sunkus < lot. massa — luitas, gabalas]: 1. geogr. kalnų dalis, palyginti mažai susiskaidžiusi, maždaug vienodo ilgio ir pločio, atskirta nuo kt. kalnų gilių ir plačių slėnių; 2. didelis, kuriuo nors požiūriu vientisas plotas, tūris, kiekis, pvz., miškų Δ, akmens Δ; 3. tam tikru būdu išdėstytos informacijos sankaupa (archyvas, biblioteka, duomenų bankas, fonoteka); 4. skaičiavimo mašinos vienodo tipo duomenų visuma.

Makroreljefas

makroreljèfas [↗ makro… + ↗ reljefas], geogr. Žemės paviršiaus reljefo stambiosios formos, lemiančios kurios nors teritorijos bendrą vaizdą.

Lokalizacija

lokalizãcija [pranc. localisation < lot. localis — vietinis], geogr. susiejimas su tam tikra vieta.

Landšaftas

landšãftas [vok. Landschaft]: 1. kraštovaizdis; bendras vietovės vaizdas; 2. geogr. dinaminė gamtinių ir antropogeninių teritorijos komponentų erdvinė sistema.

Konvergencija

konvergeñcij‖a [lot. convergens (kilm. convergentis) — susieinantis; suartėjantis], (su)panašėjimas, (su)artėjimas: 1. biol. negiminingų organizmų grupių išorinių požymių ir sandaros supanašėjimas per jų evoliuciją dėl panašių gyvenimo sąlygų; 2. anat. akių optinių ašių suartėjimas dėl akių obuolių pasisukimo vienas prieš kitą, žiūrint į arti esančius daiktus; 3. savaiminis įv. tautų panašių materialinės ir dvasinės kultūros elementų, reiškinių atsiradimas dėl vienodų geogr. sąlygų; 4. pagal buržuazinę sociologijos teoriją — tariamas ekonominių, socialinių, politinių ir ideologinių kapitalistinės ir socialistinės sistemos skirtumų nykimas dėl mokslo ir technikos revoliucijos; 5. geogr. vandenyno srovių sąlytis, pvz., Pasaulinio vandenyno ~os zonos; 6. geofizikoje — oro masių suartėjimas; 7. lingv. kurios nors kalbos garsų panašėjimas ar visiškas sutapimas; 8. lingv. panašių struktūrinių ypatybių atsiradimas tolimos giminystės ar negiminiškose kalbose dėl gretimos teritorijos ar ilgų kontaktų.

Kompasas

kòmpasas [it. compasso < compassare — išmatuoti (skriestuvu)], prietaisas orientuotis pasaulio šalių atžvilgiu, rodantis magn. arba geogr. dienovidinio kryptį.

Kartografuoti

kartografúoti, žymėti žemėlapyje geogr. objektus, daryti kartogramą.

Kartometrija

kartomètrija [↗ karto… + ↗ …metrija], mokslas, tiriantis žemėlapiuose pavaizduotų geogr. objektų atvaizdų matavimo būdus.

Hidrologija

hidrològija [↗ hidro… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis Žemės rutulio vandenis, jų savybes, dinamiką ir ryšį su kitais geogr. sferos elementais.

Glaciologija

glaciològija [lot. glacies — ledas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis ledynų kilmę, raidą, savybes, geogr. pasiskirstymą ir ryšius su geogr. aplinka.