|
-> masỹvas [pranc. massif — sunkus < lot. massa — luitas, gabalas]: 1. geogr. kalnų dalis, palyginti mažai susiskaidžiusi, maždaug vienodo ilgio ir pločio, atskirta nuo kt. kalnų gilių ir plačių slėnių; 2. didelis, kuriuo nors požiūriu vientisas plotas, tūris, kiekis, pvz., miškų Δ, akmens Δ; 3. tam tikru būdu išdėstytos informacijos sankaupa (archyvas, biblioteka, duomenų bankas, fonoteka); 4. skaičiavimo mašinos vienodo tipo duomenų visuma.
makroreljèfas [↗ makro… + ↗ reljefas], geogr. Žemės paviršiaus reljefo stambiosios formos, lemiančios kurios nors teritorijos bendrą vaizdą.
lokalizãcija [pranc. localisation < lot. localis — vietinis], geogr. susiejimas su tam tikra vieta.
landšãftas [vok. Landschaft]: 1. kraštovaizdis; bendras vietovės vaizdas; 2. geogr. dinaminė gamtinių ir antropogeninių teritorijos komponentų erdvinė sistema.
-> konvergeñcij‖a [lot. convergens (kilm. convergentis) — susieinantis; suartėjantis], (su)panašėjimas, (su)artėjimas: 1. biol. negiminingų organizmų grupių išorinių požymių ir sandaros supanašėjimas per jų evoliuciją dėl panašių gyvenimo sąlygų; 2. anat. akių optinių ašių suartėjimas dėl akių obuolių pasisukimo vienas prieš kitą, žiūrint į arti esančius daiktus; 3. savaiminis įv. tautų panašių materialinės ir dvasinės kultūros elementų, reiškinių atsiradimas dėl vienodų geogr. sąlygų; 4. pagal buržuazinę sociologijos teoriją — tariamas ekonominių, socialinių, politinių ir ideologinių kapitalistinės ir socialistinės sistemos skirtumų nykimas dėl mokslo ir technikos revoliucijos; 5. geogr. vandenyno srovių sąlytis, pvz., Pasaulinio vandenyno ~os zonos; 6. geofizikoje — oro masių suartėjimas; 7. lingv. kurios nors kalbos garsų panašėjimas ar visiškas sutapimas; 8. lingv. panašių struktūrinių ypatybių atsiradimas tolimos giminystės ar negiminiškose kalbose dėl gretimos teritorijos ar ilgų kontaktų.
kòmpasas [it. compasso < compassare — išmatuoti (skriestuvu)], prietaisas orientuotis pasaulio šalių atžvilgiu, rodantis magn. arba geogr. dienovidinio kryptį.
kartografúoti, žymėti žemėlapyje geogr. objektus, daryti kartogramą.
kartomètrija [↗ karto… + ↗ …metrija], mokslas, tiriantis žemėlapiuose pavaizduotų geogr. objektų atvaizdų matavimo būdus.
hidrològija [↗ hidro… + ↗ …logija], mokslas, tiriantis Žemės rutulio vandenis, jų savybes, dinamiką ir ryšį su kitais geogr. sferos elementais.
-> glaciològija [lot. glacies — ledas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis ledynų kilmę, raidą, savybes, geogr. pasiskirstymą ir ryšius su geogr. aplinka.
|
|
Naujausi komentarai