Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Granuliometrinis

granuliomètrin‖is [↗ granulės + gr. metreō — matuoju], geol. susijęs su uolienų, dirvožemio skirtingo dydžio dalelių kiekiu, pvz., ~ė sudėtis, ~ė analizė.

Glacialas

glaciãlas [lot. glacialis — leduotas], geol. ledynmetis.

Geokratinis

geokrãtinis [↗ geo… + gr. kratos — jėga, valdžia], geol. susijęs su sausumos dominavimu, pvz., Δ periodas (geol. laikotarpis, per kurį, kylant Žemės plutai, gerokai padidėja sausumos plotai).

Formacija

formãcija [lot. formatio — pavidalo suteikimas, kūrimas]: 1. darinys, tam tikra visuomenės ist. raidos stadija, pakopa, pvz., feodalizmas; 2. geol. uolienų kompleksas, tam tikromis tektoninėmis sąlygomis susidaręs dideliame plote per vieną ilgą geol. laikotarpį; 3. anat. darinys, tam tikra struktūra, pvz., tinklinė Δ.

Fliuvioglacialinis

fliuvioglaciãlin‖is [lot. fluvius — upė + glacialis— ledinis], geol. susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla, pvz., ~ės nuogulos.

Fauna

fáuna [↗ Fauna], kurios nors vietovės, šalies arba geol. periodo istoriškai susiklosčiusi gyvūnų rūšių visuma.

Fanerozojus

fanerozòjus [phaneros + gr. zōē — gyvybė], Žemės geol. istorijos laikotarpis, apimantis 3 geol. eras — paleozojų, mezozojų ir kainozojų; per tą laikotarpį susidariusių uolienų kompleksas.

Facija

fãcija [lot. facies — išvaizda, pavidalas]: 1. geol. nuosėdų arba uolienų susidarymo sąlygų kompleksas, beveik pastovus tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laiką, pvz., jūrinė Δ; visa tomis sąlygomis susidariusi uoliena ar uolienų kompleksas, pvz., koralų Δ; 2. landšaftotyroje — mažiausia, elementari geogr. landšafto struktūrinė morfologinė dalis; terit. vienetas.

Eustatinis

eustãtinis [gr. eustathēs — tvirtas, pastovus], geol. lėtas, neperiodiškas, pvz., Δ vandenynų ir jūrų lygio svyravimas.

Erupcija

erùpcija [lot. eruptio — išsiveržimas], išsiveržimas: 1. geol. lavos, pelenų, ugnies išsiveržimas iš vulkano kraterio; 2. astr. Saulės chromosferos žybsnis, matomas fotosferos fone kaip šviesus taškas; 3. med. išbėrimas.