silifikãcija [↗ silicis + lot. facio — darau], geol. uolienų kitimas, jų prisisodrinimas silicio junginių.
|
||||
silifikãcija [↗ silicis + lot. facio — darau], geol. uolienų kitimas, jų prisisodrinimas silicio junginių. siderofìlin‖is [gr. sidēros — geležis + phileō — mėgstu], geol. panašus į geležį; ~iai elementai — chem. elementų grupė, savo geocheminėmis ypatybėmis artima geležiai. sèrija [lot. series — eilė]: 1. artimai susijusių objektų, reiškinių, įvykių eilė, grupė; 2. kino filmo dalis, demonstruojama per vieną seansą; 3. vertybinių popierių arba kt. dokumentų, žymimų skaitmenimis arba raidėmis, grupė, kategorija; 4. gaminių, mašinų arba detalių, gaminamų pagal tą patį modelį, brėžinį arba pavyzdį, grupė; 5. vieno bendro tikslo, tematikos arba tam tikrai skaitytojų grupei skirti leidiniai, leidžiami vienodu (serijos) pavadinimu ir taip pat apipavidalinami; 6. geol. vieno raidos ciklo Žemės plutos sluoksnių visuma; vietinės (rajoninės) stratigrafinės skalės vienetas; 7. tam tikra tvarka sugrupuotų muz. garsų (kai kada ritminių verčių, kitų muz. elementų) seka, jos sistemingu kartojimu grindžiama muz. kūrinių melodika arba visa faktūra. sedimentãcija [lot. sedimentum — nusėdimas, nuosėdos]: 1. kietų dalelių, pakibusių skystyje arba dujose, nusėdimas dėl svorio; 2. geol. nuosėdų kaupimasis. rifejus [pagal antikinių geografų vartotą Uralo kalnų pavadinimą — Rifėjų kalnai], Žemės geol. istorijos vėlyvojo proterozojaus laikotarpis, trukęs iki vendo; per tą laikotarpį susidariusių uolienų kompleksas. resedimentãcija [↗ re… + ↗ sedimentacija], geol. nuosėdų persiklostymas. regrèsija [lot. regresio — judėjimas atgal]: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio vidurkio priklausomybės nuo kt. dydžio (kelių dydžių) išraiška; 2. posakis, kurio antroje pusėje tais pačiais (ar panašiais) žodžiais reiškiama priešinga mintis, negu pirmoje, pvz., „valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume“; 3. lingv. tarimo ypatybė — grįžimas prie anksčiau buvusio tarimo, pvz., pranc. žodyje „ours“ kartais girdimas; 4. geol. ilgalaikis jūros vandens atsitraukimas nuo krantų; jūros Δ; 5. nematomojo (latentinio) atvaizdo savaiminis išnykimas, ilgai laikant eksponuotą, bet neryškintą fot. medžiagą. radiokarbònin‖is [↗ radio… + lot. carbo (kilm. carbonis) — anglis], geol. Δ metodas — kvartero nuogulų absoliutinio amžiaus nustatymo metodas, kuris remiasi radioaktyviosios anglies 14C skilimo spartumu. pseudomorfizmas [↗ pseudo… + gr. morphē — forma], geol. mineralų kitimas: vieną mineralą dėl hidrocheminių procesų pakeičia kitas, o pirminio mineralo kristalografinė forma išlieka. pseudomorfòzė, geol. mineralo agregatas, kurio forma neatitinka tam mineralui būdingos kristalografinės struktūros. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai