pjezomètrinis [↗ pjezo… + gr. metreō — matuoju], geol. susijęs su slegiamo požeminio vandens sluoksniu, pvz., Δ horizontas.
|
||||
pjezomètrinis [↗ pjezo… + gr. metreō — matuoju], geol. susijęs su slegiamo požeminio vandens sluoksniu, pvz., Δ horizontas. piroklãstin‖is [↗ piro… + gr. klastos — sudaužytas], geol. ~ė medžiaga — vulkanų išsiveržimo metu susidariusių uolienų nuolaužų, nuotrupų, dulkių nuogulos. petrològija [↗ petro… + ↗ …logija]: 1. ↗ petrografija; 2. mokslas, tiriantis magminių ir metamorfinių uolienų sudėtį, geol. savybes ir kilmę pèrmas [pagal Permės gubernijos pavadinimą]. Žemės geol. istorijos paleozojaus eros paskutinis periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. periòdas [gr. periodos — apėjimas, judėjimas ratu], laikotarpis, pasikartojantis procesas ir jo trukmė; raidos tarpsnis, turintis būdingų bruožų, skiriančių jį nuo kitų tarpsnių; pasikartojančių objektų grupė: 1. astr. laiko tarpas, per kurį pasikartoja periodinio proceso, pvz., planetos arba palydovo sukimosi apie ašį, visos fazės; 2. geol. Žemės ir org. pasaulio vystymosi etapas; geochronologinės skalės vienetas; 3. kurio nors pasikartojančio vyksmo trukmė, pvz., virpesių periodas — laiko tarpas tarp dviejų viena po kitos einančių sistemos būsenų, kai pasikartoja visos kintančio dydžio reikšmės; 4. lingv. sudėtingas išbaigto turinio ir formos sakinys, prasminiu ir ritminiu intonaciniu atžvilgiu sudėtas iš dviejų priešpriešą sudarančių dalių — kylančios ir krintančios; 5. mažiausia muz. forma; apima 2, kai kada 3 ar daugiau muz. sakinių; būna savarankiškas arba stambesnės muz. formos dalis; 6. mat. periodinės trupmenos Δ — pasikartojanti skaitmenų grupė; periodinės funkcijos Δ — skaičius, kurio kartotiniais keičiant argumento reikšmę, funkcijos reikšmės nekinta. peneplenizãcija, geol. ilgalaikis kalnų irimas dėl denudacijos palyginti ramiu tektoniniu laikotarpiu; peneplenos formavimasis. paragenèzė [↗ para… + ↗ …genezė], geol. tų pačių mineralų arba uolienų grupių susidarymas Žemės plutoje vienu metu arba nuosekliais etapais, vykstant tam pačiam procesui. paleontològija [↗ paleo… + ↗ ontologija]: 1. mokslas apie praėjusių geol. epochų augalus ir gyvūnus; 2. lingvistinė Δ — mokslas, atkuriantis kurios nors kalbos pirmykščių (išmirusių) vartotojų mąstymo būdą, gyvenimo sąlygas ir terit. išplitimą, remdamasis tos kalbos žodynine sudėtimi ir kt. ypatybėmis. paleozòjus [↗ paleo… + gr. zōē — gyvybė], Žemės geol. istorijos III era; per tą laikotarpį susidariusių uolienų grupė. paleogènas [↗ paleo… + ↗ …genas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros I periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai