paleogeogrãfija [↗ paleo… + ↗ geografija], mokslas, tiriantis Žemės geol. praeities geogr. sąlygas.
|
||||
paleogeogrãfija [↗ paleo… + ↗ geografija], mokslas, tiriantis Žemės geol. praeities geogr. sąlygas. paleomagnetizmas [↗ paleo… + ↗ magnetizmas], geol. uolienų savybė susidarymo metu įmagnetėti dėl Žemės magn. lauko poveikio ir išlikti įmagnetėjusioms neribotą laiką. paleobotãnika [↗ paleo… + ↗ botanika], mokslas apie iškastinius augalus, įv. geol. periodų augalų pasiskirstymo Žemėje dėsnius. paleocènas [↗ paleo… + gr. kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo I epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius. ornitofáuna [↗ ornito… + ↗ fauna], kurios nors vietovės, jos dalies arba tam tikro Žemės geol. laikotarpio paukščių rūšių visuma. orogèninis [oros + ↗ …geninis], geol. susijęs su orogenezę, kalnų susidarymu. organogènin‖is [↗ organinis + ↗ …geninis], geol. susidaręs dėl organizmų gyvybinės veiklos arba iš gyvūninių ar augalinių liekanų, pvz., ~ės uolienos, ~iai mineralai. ordòvikas [pagal Velse (D. Britanija) gyvenusios keltų genties — ordovikų — pavadinimą], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros II periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema. oligomiktin‖is [↗ oligo… + gr. miktos — mišrus], geol. ~ė uoliena, klastinė uoliena, susidariusi iš 2 skirtingų uolienų arba mineralų nuolaužų arba iš 1 uolienos ir 1 mineralo nuolaužų. oligocènas [↗ oligo… + gr. kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo vėlyvoji epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai