Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Paleogeografija

paleogeogrãfija [↗ paleo… + ↗ geografija], mokslas, tiriantis Žemės geol. praeities geogr. sąlygas.

Paleomagnetizmas

paleomagnetizmas [↗ paleo… + ↗ magnetizmas], geol. uolienų savybė susidarymo metu įmagnetėti dėl Žemės magn. lauko poveikio ir išlikti įmagnetėjusioms neribotą laiką.

Paleobotanika

paleobotãnika [↗ paleo… + ↗ botanika], mokslas apie iškastinius augalus, įv. geol. periodų augalų pasiskirstymo Žemėje dėsnius.

Paleocenas

paleocènas [↗ paleo… + gr. kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo I epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius.

Ornitofauna

ornitofáuna [↗ ornito… + ↗ fauna], kurios nors vietovės, jos dalies arba tam tikro Žemės geol. laikotarpio paukščių rūšių visuma.

Orogeninis

orogèninis [oros + ↗ …geninis], geol. susijęs su orogenezę, kalnų susidarymu.

Organogeninis

organogènin‖is [↗ organinis + ↗ …geninis], geol. susidaręs dėl organizmų gyvybinės veiklos arba iš gyvūninių ar augalinių liekanų, pvz., ~ės uolienos, ~iai mineralai.

Ordovikas

ordòvikas [pagal Velse (D. Britanija) gyvenusios keltų genties — ordovikų — pavadinimą], Žemės geol. istorijos paleozojaus eros II periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Oligomiktinis

oligomiktin‖is [↗ oligo… + gr. miktos — mišrus], geol. ~ė uoliena, klastinė uoliena, susidariusi iš 2 skirtingų uolienų arba mineralų nuolaužų arba iš 1 uolienos ir 1 mineralo nuolaužų.

Oligocenas

oligocènas [↗ oligo… + gr. kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo vėlyvoji epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius.