morfogrãfija [morphē + ↗ …grafija], mokslas, tiriantis Žemės paviršiaus reljefo formų geom. pavidalą, pagal jį jas klasifikuojantis ir sisteminantis.
|
||||
morfogrãfija [morphē + ↗ …grafija], mokslas, tiriantis Žemės paviršiaus reljefo formų geom. pavidalą, pagal jį jas klasifikuojantis ir sisteminantis. medianà [lot. vidurinė]: 1. geom. pusiaukraštinė — atkarpa, jungianti trikampio viršūnę su priešingos kraštinės viduriu; 2. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — vidutinė (centrinė) atsitiktinio dvdžio reikšmė. meándra [pagal labai vingiuotos Didžiojo Mendero (gr. Maiandros) upės Turkijoje pavadinimą]: 1. geogr. kilpos pavidalo upės vingis; 2. geom. motyvų (stačiais kampais lenktų arba spiralinių linijų) ornamentas; būdingas sen. graikų, klasicizmo dailei. mãsverkas [vok. Masswerk], dekoratyvinis gotikinės architektūros elementas; ažūrinis geom. motyvų arba stilizuotų lapų ornamentas iš akmens arba plytų. markšeiderỹstė [vok. Markscheiderei < Mark — riba + scheiden — skirti], kasybos sritis, kuri naudingųjų iškasenų žvalgybos ir eksploatacijos, kasybos įmonių, kitų statinių bei įrenginių statybos techn. uždaviniams spręsti naudoja žemės paviršiaus ir kasinių geom. matavimus. lučizm‖as [rus. luč — spindulys], XX a. pr. rusų dailės kryptis, artima geom. abstrakcionizmui; ~o kūriniai — susikertančių linijų ir geom. plokštumų kompozicijos. labirintas [gr. labyrinthos]: 1. klaidus sudėtingo plano sen. statinys; 2. sudėtingas, dažn. spiralės pavidalo, geom. ornamento motyvas; 3. vingiuoti, medžiais apsodinti parko takai, vedantys į aikštę su fontanu; 4. anat. vidinė ausies dalis; susideda iš sraigės, prieangio ir 3 pusratinių kanalų; 5. sudėtinga, paini, klaidi padėtis, vieta, iš kurios sunku rasti išeitį, pvz., minčių Δ, gatvių Δ. kongrueñcija [lot. congruentia]: 1. atitikimas, sutapimas; 2. geom. dviparametrė kreivių šeima. kongruent‖ùs [lot. congruens (kilm. congruentis) — sutampantis], geom. toks pat, sutampantis, kai uždedamas ant kito, pvz., ~čios figūros (geom. figūros, kurios, uždėtos viena ant kitos, sutampa). konfokal‖ùs [↗ kon… + ↗ fokusas1], geom. turintis bendrą židinį, pvz., ~ios kreivės (kūgio pjūviai, turintys bendrus židinius). |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai