banas1 [veng. bán], Vengrijoje X—XVI a.— pasienio kar. apygardos viršininkas.
|
||||
banas1 [veng. bán], Vengrijoje X—XVI a.— pasienio kar. apygardos viršininkas. atamãnas [ukr. ataman < lenk. hetman]: 1. nereguliaraus, nuo valst. valdžios nepriklausomo kar. būrio ar grupės vadas; 2. kazokų kariuomenės ir atskirų dalinių vadas, turėjęs kar. ir adm. valdžią; iš pradžių renkamas, vėliau valdžios skiriamas. asisteñtas [lot. assistens (kilm. assistentis) — padedantis]: 1. specialisto (profesoriaus arba docento, gydytojo, režisieriaus) padėjėjas; 2. TSRS — aukštosios mokyklos dėstytojo pirmasis mokslinis vardas; 3. kar. vėliavininko padėjėjas. artikulas [lot. articulus — skyrius, straipsnis]: 1. Petro I (Rusija) išleistas kar. statutas; 2. psn. įstatymo straipsnis; 3. gaminio, prekės tipas. Antántė, 1904—07 susidaręs D. Britanijos, Prancūzijos ir Rusijos kar. polit. blokas. angãrija [gr. angareia]: 1. kai kuriose senovės ir vid. amžių valstybėse — pastočių ir valstybinių viešųjų darbų prievolė; 2. kariaujančių valstybių praktika užgrobti neutralių šalių transporto priemones ir panaudoti jas kar. tikslams. aliuras [pranc. allure — eigastis, bėgsena]: 1. arklio judėjimo (jojimo sporte, cirke) rūšis (žingine, risčia, eidinė, šuoliavimas, šuolis, dresuotas žingsnis); 2. kar. psn. sutartinis žymėjimas pranešime kryžiukais, rodantis to pranešimo pristatymo skubumą. akselbántai [vok. Achselband < Achsel — petys + Band — juosta, kaspinas], kar. uniformos (dažn. karininkų) perpetiniai raiščiai (pynelės) su metaliniais antgaliais, prisegami prie dešiniojo peties. admirõlas [ol. admiraal < arab. amir albahr — jūros valdovas]: 1. karinio jūrų laivyno aukščiausiųjų vadų kar. laipsnis; 2. dieninis drugys Pyrameis atalanta. ãbveras [vok. Abwehr], fašistinės Vokietijos kar. žvalgybos ir kontržvalgybos organas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai