Kariniai Terminai | Terminai.lt

Satrapija

satrãpija [gr. satrapeia], ↗ satrapo (1) valdoma kar. adm. apygarda (provincija).

rezèrvas [pranc. réserve < lot. reservo — atidedu, palieku]: 1. atsarga, vart. prireikus, pvz., žaliavų Δ; 2. šaltinis, iš kur papildomai imamos naujos jėgos; 3. ginkluotos kovos metu — mūšiuose nedalyvaujanti kariuomenės dalis, palikta vado žinioje; 4. karo prievolininkai, kurie gali būti pašaukti kar. pratyboms arba paskelbus karą; 5. platus griovys šalia pylimo vandeniui nuleisti; padaromas, kasant gruntą pylimui.

Rezervistas

rezervistas [pranc. réserviste < ↗ rezervas], atsarginis, kar. įskaitoje esantis karo prievolininkas.

Reperis

rèperis [pranc. repère – ženklas, žymė]: 1. geod. ženklas, žymintis taško aukštį nuo lygio paviršiaus; 2. kar. taškas (vietovėje arba ore), į kurį įšaudomi pabūklai, kad būtų galima staiga ir tiksliai paleisti ugnį į taikinį; 3. mat. n-matės euklidinės erdvės sutvarkyta n tiesiškai nepriklausomų vektorių, atidėtų nuo vieno taško, sistema.

Pronunsiamentas

pronunsiameñtas [isp. pronunciamiento], Ispanijoje ir Lot. Amerikoje — kar. perversmas; raginimas daryti perversmą.

Profosas

pròfosas [vok. Profos < sen. pranc. provost < lot. praepositus — viršininkas]: 1. Lenkijos (iki II pasaulinio karo) kar. daboklės viršininkas; 2. sen. Lenkijos ir Žečpospolitos kariuomenės žandarmerijos viršininkas prie etmono štabo.

Prefektas

prefèktas [lot. praefectus — viršininkas]: 1. sen. Romoje — aukštas adm. arba kar. pareigūnas; 2. kai kuriose burž. valstybėse — centr. valdžios atstovas provincijose, departamentuose, prefektūrose; 3. Prancūzijoje — Paryžiaus policijos viršininkas; 4. ↗ katechetai; 5. kardinolas, vadovaujantis vienai iš Romos kongregacijų; 6. dvasininkas, vadovaujantis misijoms tam tikroje teritorijoje; 7. dvasinės seminarijos rektoriaus padėjėjas.

Praporščikas

prãporščikas [sen. sl. prapor — vėliava], kai kurių šalių kariuomenių kar. laipsnis; pagal tarnybinę padėtį, pareigas ir teises yra artimi jaunesniesiems karininkams.

Postas

pòstas [pranc. poste < lot. positus — pastatytas]: 1. kar. objektas, saugomas sargybinių; 2. vieta, kurioje sargybinis atlieka savo pareigas; 3. kareivis arba nedidelis kar. dalinys, atliekantis sargybos arba gynybos užduotis; 4. atsakingos adm. pareigos.

Piketas

pikètas [pranc. piquet]: 1. kar. nedidelis postovio saugos būrys, užkarda arba lauko sargyba; 2. grupė streikininkų, budinčių prie įmonės vartų ir nepraleidžiančių į darbą streiklaužių; 3. geod. taškas, kurio aukštis nustatomas niveliuojant; 4. senovinis kortų lošimas; 5. glžk. linijų ilgio vienetas; TSRS Δ lygus 100 m.

Miniatiūra - peržiūrėta 9,061
Konvergencija - peržiūrėta 5,190
Transcendencija - peržiūrėta 4,984
Kulminacija - peržiūrėta 4,364
Christianizacija - peržiūrėta 4,355
Bioindikatoriai - peržiūrėta 4,208
Pediatras - peržiūrėta 3,670
Postilė - peržiūrėta 3,109
Tambūras - peržiūrėta 3,060
Charakteristika - peržiūrėta 2,021
Refleksija - peržiūrėta 1,975
Ftiziatras - peržiūrėta 1,839
Adapteris - peržiūrėta 1,736
Koliažas - peržiūrėta 1,617
Libido - peržiūrėta 1,517

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z